Platonas

Platonas (gr. Πλάτων; Platonas yra pravardė, reiškia „platus, plačiapetis“) – antikinės Graikijos filosofas, matematikas ir dialogų rašytojas, įkūrėjas Atėnų akademijos. Buvo Sokrato mokinys ir matė neteisingą jo nuteisimą.

Gimė 428/427 m. pr. Kr. Atėnuose, (dabartinės Graikijos teritorija) . Tikrasis jo vardas yra Aristoklas , o Platonu praminė gimnastikos treneris, dėl jo plačių pečių. Platonas buvo kilęs iš kilmingos šeimos. Tėvo giminystės ryšiai apima paskutinį Graikijos karalių, o motinos giminystės ryšius galima atsekti iki Solono (638–558 m. pr.Kr.). Nėra žinoma apie Platono tėvo mirtį, bet manoma, kad jis mirė kai filosofui buvo devyni metai.

 Ankstyvos vaikystės  siekiai buvo susieti su politika, tačiau iš pradžių jis nuo jos susilaikė. Jam sukėlė pasibjaurėjimą prasidėję  smurtiniai aktai, po oligarchijos nuvertimo. Atkūrus Atėnų demokratiją, tikėjosi geresnių laikų, tačiau vėliau įsitikino, kad nebuvo jokios vietos vyrui sąžinėi Atėnų Politikoje. 399 m. pr.Kr. buvo nuteistas Sokratas mirties bausme, kaltinant jį bedievystę ir jaunimo demoralizavimu. Sokrato mokiniai, tarp jų ir Platonas buvo parengę Sokrato pabėgimo planą, tačiau pats Sokratas to atsisakė.

Po mokytojo mirties Platonas paliko Atėnus. Apie 12 m. klajojęs jis grįžo atgal ir savo gimtajame mieste įkūrė filosofinę mokyklą, kuri įėjo į istoriją Akademijos vardu.

Filosofija

Bandymas apirėžti sąvokas ir aiškiai nusakyti objektus, kuriuos mes pažįstame sąvokų dėka (t.y. sąvokų nurodomus objektus arba tiesiog sąvokų objektus), vedė Platoną prie naujos filosofinės idėjų teorijos, suvaidinusius didžiulį vaidmenį filosofijos raidoje;, būta filosofų teigusių, kad visa vėlesnė filosofijos istorija – tai tik prierašai prie Platono raštų. Savo pažiūras Platonas dėstė dagiausiai dialogo forma, kuriuos jo mokiniai išsaugojo ateities kartoms. Dialoguose Platonas savo pažiūras paprastai reiškia Sokrato lūpomis ir dažnai (ypač ankstyvuosiuose Platono kūriniuose) ne taip jau lengva nustatyti, ar Platonas dėsto savo mokytojo pažiūras, ar naudojasi jo vardu savo patiems pažiūroms dėstyti. Tačiau idėjų teorija yra neabejotinai paties Platono apmąstymų rezultatas.

Viename iš Platono dialogų Sokratas klausia savimi pasitikintį sofistą – apmokamą išminties mokytoją, kas yra grožis? Daug nesukdamas sau galvos sofistas Hipijas į šį klausimą atsako taip: grožis – tai graži mergelė. Tačiau Sokrato (t.y. Platono) toks atsakymas nepatenkina. Mergelės grožis santykinis – dievai gražesni už mirtinguosius. Be to, jis laikinas ir metams bėgant išblėsta. Lygiai taip pat negalima tapatinti grožio su gražia amfora ar žirgu.

 Pasak Platono, visos idėjos yra amžinos, nekintamos, besąlygiškos, trumpiau trumpiau tariant, tobulos, o daiktai tėra negyvi idėjų įsikūnijimai, jie atstovauja idėjoms, bet dėl savo laikinumo, kintamumo, santykinumo jokiu būdu negali joms prilygti. Todėl jusliškai suvokiame fizinio pasaulio daiktai turi būti griežtai skiriami nuo vien protu suvokiamų idėjų, taip kaip graži mergelė turi būti skiriamo nuo gražios idėjos. Daiktai pasak Platono, tėra idėjų šešėliai. Lyginant juos su idėjomis, jie pasirodo esą tokie pat netvarūs, efemeriški, kaip kad daiktų šešėliai, lyginant juos su pačiais daiktais.

Platono „Valstybė“

Vienas reikšmingiausių Platono dialogų yra „Valstybė“, sukurtas apie 360 m.pr.Kr. Tai daugiaplanis kūrinys, kuriame Platonas siekia išsiaiškinti teisingumo problemą, tačiau, pradėjęs ją analizuoti, jis toli gražu neišsitenka šios etinės problemos rėmuose ir paliečia beveik visas pagrindines filosofines problemas.Todėl neatsitiktinai tyrinėtojai teigia, kad „Valstybėje“ išdėstyta visa Platono subrendimo laikotarpio filosofinė sistema, kurioje pasigendama tik kosmologijos.

„Valstybė“ - vienas stambiausių Platono dialogų. Jį sudaro 10 knygų.Visas šis veikalas - tai ištisas Sokrato pasakojimas apie diskusiją teisingumo klausimu, įvykusią pagarsėjusio oratoriaus Kefalo namuose Pirėjuje (netoli Atėnų). Diskusijoje dalyvavo Platono broliai - Adeimantas ir Glaukonas, pats Kefalas, jo sūnus Polemarchas ir sofistas Trasimachas - pagrindinis Sokrato oponentas.Taip pat šios diskusijos klausytojai dar buvo du Kefalo sūnūs (Lisijas ir Eutidemas), sofistas Charmantidas, Trasimacho mokinys ir kiti.

Vertingos nuorodos

www.kabutes.lt
www.straipsniai.lt
m.mokslai.lt
www.prizme.lt

Literatūra

Evaldas Nekrašas, Filosofijos įvadas. 2006 m.
Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose, Vilnius, 2000, p. 14-15