Viačeslavas Molotovas

Viačeslavas Michailovičius Molotovas (tikroji pavardė Skriabinas) – Tarybų Sąjungos politinis veikėjas, 1943 m. socialistinio darbo didvyris, 1930–1941 m. Tarybų Sąjungos vyriausybės vadovas, 1939–1949 m. ir 1953–1956 m. užsienio reikalų ministras. Jo vardu pavadintas garsusis 1939 m. Rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktas, kurį jis derino su Vokietijos užsienio reikalų ministru J. Ribentropu.

Gimė 1890 m. vasario 25 d./kovo 9 d. Kirovo srities Kukarkos mieste (dabar Sovietskas). Nuo 1906 m. buvo Rusijos bolševikų partijos narys. Iki 1917 m. dirbo bolševik partinį darbą Kazanėje, Vologdos gubernijoje, Peterburgepatyrė caro valdžios represijas. Dalyvavo 1917 m. Vasario revoliucijoje ir Spalio valstybės perversme. Po to dirbo bolševikų partiniame aparate Kijeve ir Maskvoje, o 1930—1941 m. buvo sovietų vyriausybės vadovas. 1939-1949 m. ir 1953 1957 m. dirbo SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras. Po karo 1957—1960 m. tapo SSRS ambasadoriumi Mongolijoje, sovietinės delegacijos vadovu Vienoje Tarptautinės atominės energetikos agentūroje.

Labiausiai Molotovas žinomas kaip SSRS atstovas pasirašant sutartis su Vokietija prieš Antrąjį pasaulinį karą. Šie slaptieji protokolai vadinami Molotovo—Ribentropo paktu. Tai 1939 m. rugpjūčio 23 d. SSRS-Vokietijos nepuolimo sutartis, 1939 m. rugsėjo 28 d. SSRS—Vokietijos draugystės ir sienų nustatymo sutartis bei 1940 m. sausio 10 d. SSRS-Vokietijos išplėstinė ūkinė sutartis. Remiantis šių sutarčių slaptaisiais protokolais apie įtakos sferas Rytų Europos šalyse, SSRS 1939-1940 m. okupavo dalį Suomijos, Lietuvą, Latviją, Estiją, rytinę Lenkiją, Besarabiją. Molotovas taip pat dalyvavo garsiuosiuose antihitlerinė koalicijos dalyvių aukščiausio lygio pasitarimuose 1943 m. Teheran, 1945 m.vasario mėn. Kryme ir 1945 m. liepos-rugpjūčio mėn. Potsdame. XX a. 6-me dešimtmetyje iš aktyvios politinės veiklos jį išstūmė Nikita Chruščiovas.

Mirė 1986 m. lapkričio 8 d. Maskvoje.

Vertingos nuorodos

www.moku.lt
www.xxiamzius.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose. Vilnius, 2000, p. 126