Džonas Lenonas

Džonas Vinstonas Lenonas (John Winston Lennon) – anglų muzikantas, „The Beatles“ grupės narys, moterų numylėtinis ir aktyvus kovotojas už taiką žemėje. Savo įdomų ir prasmingą gyvenimą užbaigė po šizofrenija sergančio žudiko kulkų. Praėjus daug laiko po Džono Lenono mirties, jis vis dar išlikęs daugelio žmonių galvoje.

Gimė 1940 m. spalio 9 d. , Liverpulio gimdymo namuose, Oksfordo gatvėje. Motina Julia Lennon (mergautinė pavardė Stanley) ir tėvas Alfred (Alf, ar Freddie) Lennon susipažino per vokiečių aviacijos antskrydį per antrąjį pasaulinį karą. Vardai būsimai žvaigždei buvo duoti garbei jo tėviško senelio John 'Jack Lennon' ir Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) Didžiosios Britanijos ministro pirmininko, ėjusio pareigas per antrąjį pasaulinį karą.
 
„Jei kiekvienas pareikalautų taikos vietoj naujo televizoriaus, tai būtų taika.“

Tėvas Alf buvo jūreivis, o per antrąjį pasaulinį karą tarnavo Karališkame laivyne ir dažnai buvo toli nuo namų, bet reguliariai siuntė mokesčių čekius Julijai, kuri gyveno Liverpulyje. Tačiau 1943 m. mokesčių siuntimas sustojo. 1944 m. Džono Lenono tėvas grįžo namo ir jam net akys kaktoje iššoko. Jo žmona, kol jis tarnavo armijoje, susirado meilužį nuo kurio pastojo. Tėvai nesutarė dėl vaiko globos ir į ją pradėjo kištis kiti giminaičiai. Motinos sesė Mimi Smith parašė skundą apie Juliją, Didžiosios Britanijos socialinei tarnybai. Po kiek laiko Dž.Lenono globa buvo patikėta M.Smith.
 
1946 m. Alfas atvyko į Blackpoolą pas Mimi aplankyti savo sūnaus ir vildamasis slaptai emigruoti su juo į Naująją Zelandiją. Julija sekė juos ir vėliau privertė mažąjį Džoną pasirinkti tarp Alfo ir Julijos. Berniukas pasirinko tėvą. Išėjus motinai berniukas verkė ir sekė ją. Ir galiausiai tėvas nusprendė atiduoti sūnų motinai. Po šio įvykio jis prarado ryšius su savo vaiku iki pat bitlomanijos laikų.

Likusią vaikystės ir paauglystės dalį Džonas Lenonas gyveno su savo teta Mimi ir jos vyru Džordžu Smitu (George Smith), kurie neturėjo savo vaikų. Globėjai mylėjo ir rūpinosi Džonu, pirkdavo jam knygas, (kurių jis nemėgdavo skaityti) ir lūpinę armonikėlę. Motina dažnai lankydavo sūnų, o kai berniukui suėjo vienuolika metų, pats Džonas aplankydavo motiną.

Būdamas 4m. pradėjo lankyti Dovedale Grafystės mokyklą. Mokėsi, kol galiausiai neišlaikė egzaminų ir mokyklą turėjo palikti. Nuo 1952 m. iki 1957 m. mokėsi Quarry Bank vidurinėje mokykloje. Mokykloje buvo sunkus vaikas, tyčiodavosi iš mokytojų, bendraklasiams demonstruodavo savo karikatūras, kartais jos būdavo per ne lyg vulgarios, demonstruojančios lytinius aktus.
 
Paauglystėje D.Lenonas sukūrė chuliganų grupę kartu su Pitu Šotonas (Pete Shotton), Aivenu Voenu (Ivan Vaughan) ir Naidželu Voliu (Nigel Whalley), su kuriais krėsdavo šunybes ir terorizavo vietinius gyventojus. (Apie tai kiek vėliau)
 
1955 m. birželio 5 d. mirė jo senelis Džordžas Smithas. Nors Džonas Lenonas ir buvo sunkaus būdo ir prasto charakterio, tačiau senelį gerbė ir su juo gana gerai sutardavo. 1957 m. Džiulija savo sūnui nupirko pirmąją gitarą, tiesa ji Gallotone Champion modelis, pigus ir prastos kokybės. Bet vaikui tai nebuvo svarbu. Verta paminėti, kad močiutė Mimi žiūrėjo į muziką skeptiškai ir netikėjo, kad viena diena jis taps garsiu muzikantu. Ji sakydavo: „Gitara yra gerai, Džonai, tačiau niekada nepragyvensi iš to“.
 
1958 m. liepos 15 d., kai Džonui Lenonui (John Lennon) buvo 17 metų, Džiulija žuvo (šalia Mimi namo), kai į ją atsitrenkė automobilis, kurį vairavo policijos pareigūnas, ne tarnybos metu. Ši nelaimė suartino Džoną Lenoną su Polu Makartniu (Paul McCartney), kuris taip pat prarado motiną 1956 spalio 31 dieną, kuri mirė nuo krūties vėžio.
 
1957 m. prieš baigdamas vidurinę Quarry Bank mokyklą D.Lenonas turėjo laikyti egzaminus ir žinoma jų neišlaikė. Buvo retas svečias pamokose ir didelių pastangų dėka padedant Mimi ir mokyklos direktoriui pavyko įstoti į menų koledžą Londone. Šiame koledže susipažino su savo būsimąją žmona Sintija Pauel (Cynthia Powell). Dažnai trukdantis paskaitas, nesimokantis Dž.Lenonas buvo rakštis koledže ir nebuvo pageidaujamas. Išvyti pavyko, kai jis neišlaikė egzaminų, nors pagalbos sulaukė iš Sintijos Paeul.

Bitlų užuomazgos
 
Manoma, kad muzika susižavėti D.Lenoną įkvėpė Elvio Presley daina „Heartbreak Hotel“. Ši daina jį apakino ir kaip buvo rašyta privertė močiutę nupirkti gitarą. 1957 m. D.Lenonas pradėjo kurti grupę, kuri iš pradžių vadinosi „The Quarrymen“. Į grupę pakvietė draugus Eriką Grifitsą (gitara) (Eric Griffiths), Kolį Hentoną (mušamieji) Džordžą Harisoną (George Harrison). 1957 m. liepos 6-ąją, Dž.Lenonas susipažino su Polu McCartney „Quarrymen“ antrame koncerte. Polas Makatnis pagrojo kelias amerikietiškas dainas ir nors Džonui sukėlė susižavėjimą, jis stengėsi to neparodyti. Kiek vėliau Polas Makartnis mokė groti jį gitara. Iš pradžių buvo gana sunku, nes P.Makartnis buvo kairiarankis. Vaikinai pradėjo treniruotis, o P.Makartnio tėvas savo nuolat sūnui primindavo apie Džono keliamą pavojų, tačiau leido repetuoti priekiniame kambaryje. Tai buvo ta vieta kur John Lennon ir Poul McCartney pradėjo rašyti dainas kartu. Pirma daina kurią Džonas užbaigė buvo „Hello, Little Girl“, kai jam buvo 18 metų. Grupę vaikinai nusprendė pervadinti ir pasivadinti „The Beatles“ (Bitlais).
 
1960 m. dar niekam nežinomi talentai grojo „Jacaranda“ klube. Jų pasirodymą pastebėjo vadybininkas Allan Williams, kuris ir tapo pirmuoju „The Beatles“ grupės vadybininku. Naujasis vadybininkas iš kart užrezervavo pasirodymą „Bruno Koschmider's Indra“ klube Vokietijoje. Sužinojusi tai tetulė Mimi buvo šokiruota, ir išsigandusi dėl kelionės ir maldavo tęsti studijas. Tetulės baimė nebuvo be priežasties. Po incidento Koschmider klube ir išaiškėjus, kad gitaristui Džordžui Harisonui nėra 18 m. visa grupė buvo deportuota. Kai Džordžui suėjo 18 m. visos problemos su darbo leidimais buvo išspręstos ir 1961 m. balandį „Bitlai“ vėl apsilankė Hamburge, kur įrašė dainą „My Bonnie“ kartu su Tony Sheridan. Žinios apie T.Sheridan ir „Beatles“ įrašą buvo publikuotos pirmajame Liverpulio muzikos žurnale „Mersey Beat“ puslapyje.
 
1962 m. bitlai grįžo į Hamburgą, sugroti „Star Club“ . Vaikinus pasiekė baisi žinia apie Stiuarto Satklifo (Stuart Sutcliffe) mirtį. Tai buvo stiprus smūgis Dž.Lenonui. Tais pačiais metais buvo atsisakyta būgnininko Pete Best paslaugų. Jį pakeitė Ringo Starras (Ringo Star). 1962 metų vasarą, Sintija Pauel pranešė Džonui apie savo nėštumą. Gana netikėtai bitlas pasiūlė tuoktis. Vestuvės įvyko rugpjūčio 23 dieną, o Sintija persikėlė gyventi pas Mimi.

Nuo JAV užkariavimo iki boikoto
 
1963 m. vasario 11 dieną grupė išleido pirmąjį albumą, pavadintą „Please Please Me“. Albumas tapo sensacija ir užėmė pirmąją vietą Didžiosios Britanijos topuose. Buvo nuspręsta veržtis į JAV rinką. 1964 m. sausio mėnesį JAV pasirodė ir tapo hitu singlas „I Want To Hold Your Hand“. Sėkmė ir begalės koncertų juos lydėjo iki 1966 m. balandžio mėnesio, Džonas Lenonas interviu interviu laikraščiui „London Evening Standard“ apie krikščionybę pasakė: „Krikščionybė išeis. Tai išnyks ir pasitrauks. Aš nežinau tai, kas pirmiau išnyks rokenrolas (rock 'n' roll) ar krikščionybė. Mes esame populiaresni negu Jėzus. Jėzus buvo geras, bet jo sekėjai buvo stori ir prasti.“ Kai šią citatą perspausdino vienas amerikiečių paauglių žurnalas, kilo baisus nepasitenkinimas, prasidėjo Bitlų albumų deginimai ir skelbiamas boikotas. Radijo stotys nustojo grojusios Bitlų kūrinius.
 
1966 m. rugpjūčio 11 dieną Džonas Lenonas buvo priverstas atsiprašyti. „Aš nesakiau to, ką jie sako, kad aš sakiau. Aš apgailestauju, tai pasakęs. Aš niekada nenorėjau būti bjauriu antireligingu daiktu. Aš atsiprašau, jei tai padarys jus laimingą. Aš vis dar nežinau ganėtinai, ką aš padariau. Aš pabandžiau pasakyti jums, ką aš tikrai dariau, bet jei jūs norite, kad aš atsiprašyčiau, jei tai padarys jus laimingą, tai gerai, aš apgailestauju“.Vatikanas priėmė atsiprašymą ir viskas nurimo.

Džonas Lenonas ir Joko Ono (Yoko Ono). Beatles byrėjimo pradžia.
 
Perkopę dvidešimt tris metus, bitlai tapo turtingi ir įtakingi chuliganai, kuriems negaliodavo joks tabu. Po truputi draugystė tarp Polo Makarnio ir Džono Lenono silpo, nors vaikystėje jis traukė Polą iš sudaužyto furgono. Džonui buvo nuobodu gyventi su savo žmona S. Pauel, kamavo depresija. Ir staiga jo gyvenime atsirado nauja mergina.
 
1966 metų lapkričio 9 dieną Džonas Lenonas lankėsi Indica galerijoje Londone, Anglijoje ir susipažino su japonų dailininke, avangardiste Joko Ono, turtingo japonų bankininko dukra, per jos surengtą meno parodą. 1968 m. gegužę, kai Dž.Lennon sugrįžo iš Indijos, rado daugybę atvirukų iš Ono, kuri buvo Londone. (Žmona Sintyja Lennon (Cynthia Lennon) buvo Graikijoje atostogauti. ) Grįžęs Džonas pakvietė Joko Ono į savo namus, kur jie praleido naktį, įrašydami:„Two Virgins“ albumą. Vėliau pora prisipažino, kad jie mylėjosi auštant. Kai Syntija sugrįžo namo ji surado Džoną ir Joko, kuri dėvėjo Syntijos chalatą ir gėrė arbatą. Bitlas pamatęs Syntija tiesiog pasakė, “Oh, Sveika”. Neapsikentusi Sintija padavė prašymą skyryboms ir pagrindinę priežastį nurodė vyro svetimavimo, kurį buvo lengva įrodyti, nes Joko Ono buvo nėščia. Tiesa, kiek vėliau ji persileido. 1968 m. lapkričio 8 dieną Džonas Lenonas išsiskyrė su Syntija. Nepraėjus metams, 1969 metų kovo 20 d. Gibraltare susituokė Džonas Lenonas (John Lennon) ir Joko Ono (Yoko Ono). Praėjus mėnesiui Džonas pakeitė savo antrąjį vardą Vinstoną į Ono ir tapo Džonu Ono Lenonu (John Ono Lennon). Medaus mėnesį praleido Amsterdame, kur dalyvavo kampanijoje „Lova“, ir pasisakė už taiką pasaulyje.
 
Naujoji žmona užkrėtė politiniam gyvenimui. Dainininkas įsitraukė į akcijas nukreiptas prieš karą Vietname, protestuodamas atsisakė Karalienės apdovanojimo. 1968 m. lapkrity Didžiojoje Britanijoje gyventojai galėjo išvydo pasirodžiusius vienu metu du albumus: „The Beatles” ir D.Lenono su Yoko Ono „Unfinished Music No. 1 – Two Virgins”. Plokštelėje yra ne tik avangardo turinys, bet ir pilvo gurgimo ir net garsesnių skrandžio bei žarnyno išraiškų, Džono stenėjimo ir Joko riksmų, fortepijono pasažų fragmentų ir t.t. Albumas nieko nebūtų nustebinęs, jeigu ne jo viršelis, kuriame Leninas ir Ono stovėjo nufotografuoti visiškai nuogi. Džonas Lennonas dažnai atsivesdavo Yoko Ono į įrašų studiją, tai ypač nepatikdavo kitiems bitlų nariams, kurie į tai žiūrėjo su dideliu susierzinimu. Jų manymų moterims vieta buvo virtuvėje ir prižiūrėti vaikus.
 
Bitlų krachas ir solinės karjeros pradžia
 
1969 m. rugsėjo mėnesį Džonas paliko grupę. Praėjus maždaug pusei metų, balandžio 10 d. Polas Makartnis viešai paskelbė apie grupės išyrimą. Tais pačiais metais D.Lenonas davė interviu, kuriame papasakojo apie neigiamą nusiteikimą Yoko Ono atžvilgiu ir negatyviai atsiliepė apie Polą Makartnį: „Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių užsibaigė „Beatles“ yra ta, kad mes persisotinome būti instrumentu Polui. Po to kai mirė Brian Epstein (vadybininkas), mes žlugome. Polas užvaldė ir galbūt vedė mus. Bet kas vedė mus, kai mes sukomės ratuose?”

 Iširus grupei, kiekvienas buvęs jos narys pradėjo savo solinę karjerą. Pirmasis Džono Lenono solinis albumas laikomas „Live Peace in Toronto“ (1969 m.). Parašė pacifistinį singlą „Give Peace a Chance“, „Cold Turkey“, „Instant Karma!“ 1970 m. pasirodė „Working Class Hero”“ singlas, kurį uždraudė BBC radijas dėl žodžio „fucking“. 1971 m. pasirodo „Imagine“, o daina „How Do You Sleep“ buvo plačiai suprasta kaip asmeninė ataka prieš P.McCartney, nors Džonas vėliau tvirtino, kad daina buvo apie jį patį. 1971 m. rugpjūčio 31-ąją, D.Lenonas paliko Angliją ir iškeliavo į Nijorką, kur išleido į „Happy Xmas (War Is Over)“. Po šios kelionės į tėvynę daugiau negrįžo. O bitlai dėl nepasidalinamo turto tapo priešais. 1972 m. išleistas radikalizmo persunktas „Some Time In New York City” albumas, tačiau didelio dėmesio nesulaukė. 1970-1980 m. laikotarpyje muzikantas išleido begalę singlų, daugumą atliko pats, o dalį su kitais dalininkais:Elton Džonu (Elton John) savo žmona ir ktais.
 
Politinės akcijos, taikos demonstracija lovoje ir bandymas deportuoti
 
1969 metų kovo mėnesį Džonas ir Joko, apsigyvenę Monrealio Amsterdamo Hilton viešbutyje ir pradėjo taikos palaikymo akciją „Bed-in for Peace“ (Taika lovoje). Kita taikos lovos akcija buvo surengta Morealyje gegužę. Aštuonias dienas jie pragulėjo ir prasėdėjo su pižamomis lovoje, dažnai po antklode šnekučiuodamiesi ir duodami interviu žurnalistams, iš kurių sulaukė didelio dėmesio. Septintą dieną D.Lenonas ekspromtu sukūrė dainą „Give Paeace a Chance“ (Peržiūrėti galima čia) ir pasiūlė visiems ją padainuoti.
 
1969 spalio 15 d. šią dainą Vašingtone traukė daugiau kaip pusė milijono demonstrantų, antrąją Vietnamo karo moratoriumo dieną. 1970 m. sausio 5 d. buvęs bitlas pareiškė, kad visas gautas pajamas uždirbtas iš dainų ir plokštelių skirsiąs kovai už taiką planetoje. Tais pačiais metais Londono meno galerijoje buvo atidaryta Džono Lenono litografijos paroda. Apie ją daug rašė spauda, nes 8 iš 14 darbų policija pripažino nepadoriais ir pareikalavo tuoj pat nukabinti. Tą patį mėnesį prados eksponatai buvo rodomi Detroite (JAV), ir jokių pretenzijų dėl turinio nebuvo sulaukta.
 
Tų pačių metų vasarą Džonas ir Joko dalyvavo proteste prieš kariuomenės įvedimą Šiaurės Airijoje, bei škotų laivų statytojus remiančiose akcijose. 1971 m. rugpjūti padėjo taikos aktyvistams Jerry Rubin ir Abbie Hoffman. Gruodžio 12 d. prisidėjo prie koncerto „Laisvę Džonui Sinkleriui (John Sinclair)“. Džonas Sinkleris buvo kovotojas prieš karą ir poetas, kuris buvo sulaikytas JAV teisėsaugos pareigūnų dėl narkotikų laikymo. Pats D.Sinkleris teigė, kad narkotikus pakišo patys pareigūnai. Koncerte D.Lenonas ir Joko Ono pasirodė kartu su Phil Ochs, Stevie Wonder ir kitais muzikantais bei prieš karą nusiteikusiais radikalais ir hipių nariais Jerry Rubin ir Bobby Seale iš „Juodų panterų“. Buvęs bitlų narys parašė dainą „John Sinclair”, kurioje prašė JAV valdžios: „Leisk jam egzistuoti, išlaisvink jį, leisk jam būti kaip tu ir aš“. Apytiksliai 20 000 žmonių klausė šio koncerto. Praėjus trims dienoms po koncerto Mičigano valstija išlaisvino Džoną Sinklerį iš kalėjimo.
 
Po tokių akcijų ir didelių išsišokimų, Džonas su žmona sulaukė didelio valdžios dėmesio ir priešiško reakcijos iš prezidento Ričardo Niksono. FTB agentai pradėjo rinkti medžiagą ir klausytis pokalbių, atlikinėti kratas. Tai buvo daroma tam, kad muzikantas paliktų šalį. 1972 m. Ričardo Niksono administraciją nusprendė dainininką deportuoti. Pretekstu tapo 1968 m. nusižengimas dėl kanapių vartojimo, už kurį JAV valdžia paskelbė, kad Džonas Lenonas netinkamas būti šioje šalyje. Visa deportacijos byla tęsėsi ketverius metus. Bitlas žinojo, kad jeigu paliks šalį tai į ją negalės sugrįžti.
 
1973 m. kovo 23 dieną muzikantui buvo liepta per 60 dienų palikti JAV, o tuo tarp jo žmona gavo leidimą gyventi šalyje. Tiesa, D.Lenono advokatai apskundė šį sprendimą. Po tesimo sprendimo atsirado priešprieša tarp sutuoktinių ir jie laikinai išsiskyrė. Išsiskyrimą aprašė„Vakarų Ekspresas“: „Po teismo draugai surengė vakarėlį: Lenonas prisigėrė, atsisėdo prie blondinės merginos ir prie Joko akių nusivedė ją į gretimą kambarį - taip jis elgdavosi per „The Beatles” gastroles. Joko Ono to negalėjo atleisti. Kitą rytą ašarodamas Lenonas išskrido į Holivudą su Joko sekretore, iki ausų į jį įsimylėjusia mergina. Greitai aplinkiniai pamatė ankstesnįjį - piktą ir agresyvų - Džoną Lenoną.“ Pilnas straipsnis čia.
 
Per visą išsiskyrimo laikotarpį, kuris truko apie metus Džonas Lenonas gyveno Kalifornijoje. Panašu, kad išsiskyrimas su Joko Ono buvo gana skausmingas. Bitlas daug gėrė, vaikščiodavo į garsenybių vakarėlius,o vienos nakties nuotykiai buvo įprasta kasdienybė, tačiau jie neteikė malonumo. Išgaravo ir politinis muzikanto aktyvumas.
 
1974 m. lapkritį santykiai atsinaujino kai D.Lenonas atliko pasirodymą Madison Square Garden arenoje, Niujorke. Minioje buvo ir Joko Ono. Pastebėjęs Džonas susitiko su ja ir pora gyveno kartu ir daugiau neišsiskyrė. 1975 m. spalio 9d. per muzikanto 35 gimtadienį – Yoko Ono pagimdė sūnų, Šoną (Sean Ono Lennon). Po vaiko gimimo, D.Lenonas nusprendė baigti savo muzikinę karjerą ir atsidėti šeimyniniam gyvenimui. Tam buvo daug priežasčių, viena iš jų, kad buvo tam tikras sąžinės graužimas dėl nesirūpinimo pirmu vaiku nuo Syntijos Paeul.
 
1976 m. Džono Lenono deportacijos byla baigėsi teigiamai ir jis gavo žaliąją kortą, leidžiančia gyventi šalyje. 1977 m. sausio 19 d. šeimyna buvo pakviesta į naujojo JAV prezidento Džimio Karterio (Jimmy Carter) inauguraciją. 1980 m. rugpjūčio 4 d. nusprendė grįžti į muzikinį pasaulį ir pradėjo įrašinėti naująjį albumą „Double fantas“, kuris pribloškė klausytojus.
 
Tragedija sukrėtusi pasaulį. Maniakas nužudė Džoną Lenoną
 
1980 m. gruodžio 8 diena yra tragiška bitlomanams ir Dž.Lenono gerbėjams. Šios dienos vakarą bitlas su savo žmona Joko Ono išėjo iš savo apartamentų. Jie net nenujautė, kad jų laukia šizofrenija sergantis žudikas Deividas Čepmenas (David Chapman). Jis jautė pykti, kad jo dievinamas Dž.Lenonas tapo kitokiu. Šis pašaukė muzikantą vardu, pakėlė ranką ir tuomet nugriaudėjo penki šūviai. Keturi kliudė istorinę asmenybę. Atvykę medikai nugabeno į Roosevelt ligoninę, tačiau 23 val.15 min. buvo paskelbta apie bitlo mirtį. Kitą diena žmona paskelbė: 

„Nebus jokių laidotuvių Džonui. Džonas meldėsi dėl žmonijos, prašau Jūsų melstis taip pat.“
 
Vėliau žmona paprašė 10 tylos minučių pagerbti žuvusį vyrą. Žmonės išgirdo šį prašymą. Liverpulyje susirinko 30000 žmonių, o Niujorko centriniame parke, netoli nužudymo vietos susirinko 100000 žmonių. Žudikas D.Čepmenas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Visi malonės prašymai buvo atmesti, o M. Čepmenas viename interviu pareiškė neabejojąs, kad Dž. Lenonas jam jau seniai atleido. Jis norėtų susitaikyti su J. Ono.
 
Po Džono Lennono žmogžudystės, istorikas Jon Wiener nusiuntė prašymą FTB , norėdamas susipažinti su sukaupta medžiaga. Federalinis tyrimų biuras pripažino, kad turi 281 puslapį medžiagos, bet atsisakė pateikti daugelį dokumentų, tvirtindami, kad jie buvo nacionalinio saugumo dokumentai. 1983 m. J. Wiener iškėlė FTB bylą padedant Amerikos Pietų Kalifornijos Pilietinių laisvių Sąjungai. Byla nukeliavo į Aukščiausiąjį teismą ir 1997 m. FTB atskleidė visus dokumentus išskyrus dešimt ginčytų . Ši istorija yra papasakota dokumentiniame filme, „JAV prieš Džoną Lenoną“ (The U.S. vs. John Lennon). 2006 m. gruodį paskutiniai dešimt dokumentų išslaptino FTB.
 
Narkotikai ir meditacija
 
Džonas Lenonas ir narkotikai buvo tarsi draugai. Beveik visą laiką per muzikinę karjerą buvo vartojami įvairūs narkotikai. Hamburge, „Beatles“ grupė turėjo atlaikyti didelius krūvius, buvo naudojamas preludinas – centrinės nervų sistemos stimuliatorius. Manoma, kad narkotikus galėjo duoti Astrid Kirchherr. Dažnai vartodavo anfetaminą, rūkydavo žolę. Netgi muzikantas viename interviu prisipažino apie per pusryčius rūkomą žolę ir atskleidė problemas bendraujant su juo, nes jis per ne lyg dažnai prunkšdavo. Pirmoji žmona taip pat patvirtino dideliais kiekiais vartojamus vaistus. Gyvendamas su Syntija išbandė LSD, o kiek vėliau ir heroiną. Net gi 1974 m. vieną vakarą John'as Lennon'as matė NSO. Jis bėgiojo ratais ir šaukė „Aš čia! Ateik ir paimk mane!”.

 
1967 m. rugpjūčio 24 dieną „Te Beatles“ nariai susipažino transcendentinės meditacijos meistrą Maharishi Mahesh Yogi. Laikas praleistas Indijoje buvo tikra atgaiva bitlų nariams bei pačiam Džonui pavargusiam nuo šou biznio, chaoso, narkotikų. Gauta išmintis ir ramybė atsispindėjo „The Beatles“ dainose. Po bitlų kelionės Indijoje, šios Azijos šalies kultūra pradėjo dominti vakariečius. Sekdami Beatles pavyzdžiu ir kitos grupės bei garsūs muzikantai vyko ilsėtis į Indiją.
 
Cahrakteris
 
Džonas Lenonas impulsyvus, nepastovaus būdo chuliganiškas. Praleidęs daug laiko gatvėje, geromis manieromis nepasižymėjo. Šnekėjo „gatvės“ žargonu ir vaikystėje krėsdavo begales šunybių. Paauglystėje, Liverpulio mieste dažnai apmėtydavo akmenimis į tunelį važiuojančius traukinius, dažnai išdauždavo langus. Vogdavo saldumynus iš savitarnos parduotuvių ir džiaugėsi siaubu, kurį sukeldavo aplinkiniams. Po tragiškos žūties apie jį išgirdęs pirmasis D.Lenono muzikos mokytojas pasakė, kad šis šunsnukis gavo ko nusipelnė.
 
Gandai ar faktai
 
Britų televizija paskyrė muzikantui specialią programą, pavadinusi jį vienu iš trijų dešimtmečio politikų šalia Mao Czeduno ir Džono Kenedžio. Anglijos ambasadoje Vašingtone jis išpeikė visus garbingus svečius, tarp jų - ir patį ambasadorių. Dž.Lenonui su Polu Makarniu reikėdavo apie
poros valandų sukurti naują dainą. Jos dažniausiai būdavo kuriamos viešbučių kambariuose po koncertų.
 
Rūkymas karalienės vonioje. Šis įvykis, įvyko per Britanijos imperijos 5 ojo laipsnio ordino įteikimą Bekingemo rūmuose. Bitlų buvo klausta ar jie tikrai rūkė žolę:. George Harrison teigė, kad jie dalinosi paprastomis cigaretėmis ir tik bandė pabėgti nuo minios.

Vertingos nuorodos

www.johnlennon.com
www.youtube.com
www.ve.lt
www.truthdig.com
www.vakarai.us
www.kabutes.lt

Parengė Valdas Kiziūnas