Galileo Galilei

Metai: 1564-02-15 - 1642-01-08
Tautybė: Italas
Amžius: 16 - 17
Profesija: Astronomas, Dėstytojas, Fizikas, Išradėjas, Matematikas

Galilėjo Galilėjus

Galileo Galilei (Galilėjo Galilėjus) – italų mokslininkas, astronomas, mechanikas, fizikas, filosofas, moderniojo mokslo atstovas, padaręs revoliucinių atradimų, įkvėpęs daugybę vėlesnių mokslininkų. Didžiausi pasiekimai yra pdaryti astronomijos moksle: patobulintas teleskopas ir palaikymas M.Koperniko.

Galileo Galilei (Galilėjo Galilėjus) gimė 1564 m. vasario 15 d. Pizos mieste, dabartinės Italijos teritorijoje, garsaus lutenisto ir muzikos teoretiko šeimoje. Pilnas vardas yra Galileo di Vincenzo Bonaiuti de' Galilei. Kai berniukui suėjo 8 m. šeima pajudėjo į Florenciją, bet Galilėjų paliko pas Jacopo Borghini, ir buvo mokomas Camaldolese vienuolyne. Ilgai svarstė apie dvasininko profesiją, tačiau 1583 m. įstojo į Pizos universitetą, kuriame studijavo matematiką ir fiziką, o apie dvasininkiją užmiršo. Jo uolumas nustebino šeimos draugą ir matematiką Ostilio Ricci (1540-1603 m.) Vėliau Galileo mokėsi privačiai pas šį matematiką. 1585 m. susidūręs su finansiniais sunkumais Galilėjui tenka palikti universitetą.

Tuomet Galilėjus grįžo atgal į Florenciją ir ten 3 m. bandė ieškoti su mokymu susijusio darbo. Per tuos metus paskelbė du mokslinius veikalus „La bilancetta ( “Mažas Balansas”) aprašė hidrostatinius principus.Kitos mokslinis veikalas buvo susijęs su fizika, remtasi Archimedu.

1589 m. Galilėjus pradeda dėstyti matematiką ir filosofiją Pizos universitete. Į šį universitetą šiai asmenybei pavyko patekti per pažįstamus. Dėstytojaujant susidūrė su sunkumais, buvo jaunas, pažeidžiamas, beje turėjo blogą savybę reikšti sarkazmą, o tai nelabai patiko universiteto vadovybei. Dėstydamas matematiką susipažino su tuo metu garsiausių matematiku, dirbančiu Romos kolegijoje Kristofu Klavijumi. Šios asmenybės susirašinėjo viena su kita ir galiausiai K.Klavijus atsiuntė savo vadovėlį , kuris pasitarnavo Gelilėjo Galilėjui tobulinant matematikos žinias. 1592 m. darbą pradeda Padua Universitete, Venecijoje, kur praleidžia laimingiausius savo metus. Tame universitete dėstė geometriją, mechaniką ir astronomiją iki 1610 metų.

1604 m.viešai paskelbia apie Mikalojų Koperniką (Micolaus Copernicus) Apie šį mokslininką praveda paskaitų ciklą ir remiasi jo doktrinomis bei jas tobulina. (M. Kopernikos straipsnius 1616 m.udžraudžia inkvizicijos teismas.)
Galilėjaus teleskopas 1608 m. Pagal brėžinius Gelileo Galilei sukonstravo teleskopą. Tai nebuvo pačio Galilėjaus išradimas, jis tik patobulino kažkieno sukurtą teleskopą, kuris didino net iki 20-30 kartų. 1609 m. paskelbia Venecijos senatui apie teleskopo išradimą. Po šių žinių su universitetu mokslininkas sudaro ilgalaikį kontraktą.

1610 m. sausio 7 d. įvyko perversmas astronomijoje. G.Galilėjus nukreipęs teleskopą į Jupiterį atrado jo 3 palydovus. Po kurio laiko buvo atrastas ir ketvirtas.Taip pat stebėjo saulės dėmes, dėl kurių susikivirčijo su katalikų bažnyčia. Tais pačiais metais parašė trumpą mokslinį veikalą „Sidereus Nuncius” lotynų kalba.
1618 m. Galilėjus palaikė draugiškus santykius su Austrijos Hercogu Leopoldu 5 ir šiam parodė teleskopą bei saulės dėmes. Tais pačiais metasi praskriejo trys kometos, kurias akylai stebėjo italas. 1623 m.Christoph Scheiner iškeliavo į Romą, tam kad išnagrinėtų bažnyčiai prieštaraujančias Galilėjo teorijas. Italų mokslininkas buvo spaudžiamas atsisakyti Koperniko idėjų, tačiau Galilėjas didelio noro tai daryti nerodė. (Apie kometas parašytas veikalas pasirodo tik 1923 m.)

1632 m. išleido knygą „Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas”. Šioje knygoje gynė Koperniko įdėjas. 1633 m. gegužės 22 dieną Galilėjui buvo paskirtas nuosprendis, pagal kurį turėjo atisakyti savo teorijų ir gyventi namų arešto sąlygomis.

1637 m. Dialogai buvo uždrausti iki pat 1835 m. Olandijoje 1638 m. buvo išleista Galilėjaus knyga Discorsi e Dimostrazioni Matematiche, intorno a due nuove scienze (Two New Sciences).
1642 m. sausio 8 dieną užgeso garsaus mokslininko gyvybė. Tuo metu jam buvo 78 m.
Priešai

Galilėjus pasižymėjo tiesmukumu ir sarkazmu. Be jokio gailesčio dėjo į šuns dienas O. Grasi teoriją, kad sukant svaidyklę galime iškepti kiaušinį. Jis pasiūlė pakaitinti kiaušinį pradėti sukti ir pasak Galilėjaus jis tuomet turėtų atšalti. Pažeminęs O. Grasi jis tapo jo priešu.
M. Inchoferis teko išnagrinėti Gelileo darbą „Dialogą apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas” ir nustatyti ar jis neremia Koperniko idėjomis. Jis perskaitęs nustatė, kad netiesiogiai G.Galilei remia jo teorijas. Daug priešų įgijo pradėdamas neigti Aristotelio filosofiją.

Dėsniai

Galilėjus atrado švytuoklės švytavimo dėsnį, sukonstravo hidrostatines svarstykles kietųjų kūnų tankiui matuoti. Jis teigė, kad vakuume (idealioje aplinkoje) geležis ir plunksna kris vienodu greičiu. Jis taip pat teigė, kad kiekvieną sviedinį veikia skirtingas pasipriešinimas: trintys ir kiti veiksniai , todėl sviedinio negalime pavaizduoti paraboliškai. Tačiau tuo metu vyravo Aristotelio filosofinis mąstymas, kad tuštuma negali egzistuoti, todėl italų mokslininkas buvo nesuprastas.

Išradimai

1610 m. mokslininkas atrado Jupiterio palydovus. Vėliau jam pavyko nustatyti, kad tie palydovai sukasi apie Jupiterį. Taip pat nustatė, kad paukščių takas sudarytas iš daugybės dangaus kūnų. Tyrinėjo mėnulį ir priėjo išvados, kad jo paviršius yra nelygus.Po kurio laiko atrado Veneros fazių kitimą. Per teleskopą garsiam mokslininkui pavyko nustatyti Saturno žiedą, tračiau negalėjo
nustatyti jo formos.

Apie 1592 m., išrado termometrą, kai prie tusčiavidurio stiklinio rutuliuko jis prilydė ilgą ploną vamzdelį. Pašildžius rutulį rankomis, jame esantis oras išsiplėsdavo. Tada įleidus atvirąjį vamzdelio galą į indą su vandeniu ir orui rutulyje vėstant, vanduo truputį pakildavo vamzdeliu. Jo aukštis svyravo priklausomai nuo oro temperatūros. Deja, Galilėjui neatėjo mintis prie vamzdelio pritaisyti skalę, todėl tas netikslus prietaisas dažnai vadinamas termometro pirmtaku – termoskopu. Taip pat išrado jautrias svarstykles, pirmąjį skaičiavimo prietaisą – proporcionalą

Santykiai su bažnyčiai gyvenimo pabaigoje

G.Galilėjus su savo išradimais pajudino nusistovėjusią tvarką ir net gi teigė „Biblija moko, kaip patekti į dangų, bet ne to, kaip sukasi dangaus kūnai“. Mokslininko oponentai nerasdami jokių mokslinių pagrindimų pasitelkė religinius. Atrodo yra paradoksas, jėzuitai suteikė išsilavinimą, o vėliau patys organizavo teismą dėl priešiškumo bažnyčiai. Taigi, kyla klausimas, kodėl Bažnyčia nusisuko nuo Galilėjaus, nors jį anksčiau buvo rėmęs net popiežius Urbono VIII?

Yra manančių, kad viskas prasidėjo nuo Aristotelimo neigimo ir kritikavimo. Manoma, kad Popiežiui kėlė rūpestį ne Galilėjaus mokslas, bet tai, kaip jis mokslą naudojo, kad sukritikuotų katalikų bažnyčios filosofiją, kurią ji buvo perėmusi iš Aristotelio.

Mokslininkas tikėjosi sukurti, mechanistinę filosofiją, kuri į pasaulį žiūrėtų kaip į didžiulę mašiną, veikiančią vien pagal matematinius dėsnius. Dievas šioje filosofijoje būtų Didžiuoju mechaniku. Tai aišku negalėjo patikti Bažnyčiai. Po surengto teismo jis buvo priverstas atsisakyti M.Koperniko idėjų ir gyventi namų arešto sąlygomis.
Viešinimas

Popiežius Jonas Paulius II Katalikų bažnyčios vardu 1982 m. atsiprašė už G. Galilėjaus
teismą, pripažindamas klaida. Po šio sprendimo atvėrė archyvą apie tą procesą.
To proceso medžiagą galite atsisiųsti čia

Parašė

SidereusNuncius (The Sidereal Messenger, 1610) („Žvaigždžių žinynas“)
Il saggiatore (The Assayer, 1623) („Prabuotojas“)
Dialogo sopra i due massimi sistemi del mondo tolemaico, e copernicano (Dialogue Concerning the Two Chief World Systems, 1632)
Discorsi e Dimostrazioni Matematiche, intorno a due nuove scienze (Two New Sciences) 1638 (Pokalbiai ir matematiniai įrodinėjimai apie dvi naujas mokslo šakas – mechaniką ir vietinį judėjimą).