Kunigaikštis Gediminas

Kunigaikštis Gediminas – (1275-1341) pirmasis Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, puikus diplomatas ir vienas iš trijų garsiausių Lietuvos kunigaikščių. Skirtingai nuo daugelio savo pirmtakų ir vėlesnių valdovų, Gedi­minas nebuvo kunigaikštis karžygys. Jam priimtinesnė ir sėkminges­nė buvo diplomatinė veikla. Gediminą galima būtų laikyti vienu žy­miausių viduramžių Lietuvos diplomatų.

Svarbiausias LDK uždavinys XIII-XIV a. buvo sustabdyti Vokiečių ordino ekspansiją į Lietuvą. Per Gedimino valdymo laikotarpį buvo pa­siekta viena didelė pergalė - Medininkų mūšyje 1320 m. Tačiau to­kio rezonanso, kaip po Saulės ar Durbės mūšių, jau nebuvo. Dėl labai sėkmingos diploma­tinės veiklos Vokiečių ordinas net 10 metų (1324-1328, 1331-1335. 1339-1341) negalėjo pulti LDK.

Diplomatija ir bandymai krikštytis

Gediminas 1323 m. pradėjo didžiulę diplomatinę akciją. Rygiečių padedamas pasiuntė laiškus popiežiui ir Hanzos miestams, praneš­damas apie siekį krikštytis, nurodydamas svarbiausią kliūtį - kryžiuo­čių agresiją. Šiais laiškais siekta ne tik panaikinti Lietuvos izoliaciją, bet ir tapti krikščioniško pasaulio nariu. Gediminui rūpėjo valstybės ekonominė plėtra, modernizavimas.

Gediminas suvokė, kad svarbiausia vi­duramžiais vienijanti ar skirianti jėga yra religija. LDK tarptautinės izoliacijos politiką bandė įveikti krikštu, o Rytuose siekė įkurti baž­nytinę metropoliją, pavaldžią LDK valdovui. Istorikai teigia, kad 1316-1317 m. buvo sukurta Lietuvos metropolija LDK stačiatikiams Naugarduke.

Gediminas ketino krikštytis du kartus: 1323-1324 m. ir 1341 m. Jis suvokė, kad būtina priimti krikštą. Krikšto buvo siekta ir iki jo, bet tai buvo daugiau kovos su Ordinu taktika. Gediminas tikėjosi, kad krikš­tas pašalins ne tik Ordino pavojų, bet ir pagerės krašto ekonominė, politinė ir kultūrinė raida.

Gedimino planams krikštytis priešinosi Vokiečių ordinas, kuris per savo šnipus nuplėšė popiežiui siųsto laiško antspaudą, kad po­piežius nepatikėtų Gedimino tekstu. Tai padėjo kryžiuočiams laimėti laiko, kurie papirkinėdami že­maičių didžiūnus, puldinėdami sėjo visuomenės nepasitenkinimą. Gediminas bijojo rizikuoti valstybės vientisumu ir stabilumu, todėl 1324 m. buvo priverstas atsisakyti krikšto. Tačiau keturiems me­tams buvo laimėtos paliaubos.

Gedimino veikla ir Vakaruose, ir Rytuose buvo grindžiama pana­šiais principais: plėsta LDK teritorija. Pradėta rengti gerai supla­nuotas karines operacijas ir sudarinėti apgalvotas sutartis. Pavyzdžiui, 1328 m. prekybos ir taikos sutartis su Livonija, 1325 m. sąjunga su Lenkija padėjo apsaugoti vakarines sienas. 1329-1332 m. Ordinas nauja jėga užgriuvo LDK sąjungininkus ir Lietuvą. Jis 1337 m. net gavo imperatoriaus Liudviko IV Bavaro raštą, atiduodantį Lietuvą Ordinui.

Gedimino diplomatams pavyko susisiekti su Čekijos Liuksemburgais ir pradėti derybas dėl krikšto. Atrodė, kad bus realizuotas poli­tinės blokados įveikimo planas. I Lietuvą atvyko net čekų vienuoliai. Tačiau krikšto priimti nepavyko. Pagal vienus šaltinius Gediminas buvo nunuodytas, pagal kitus - žuvo arba mirė. Dėl sėkmingos di­plomatinės veiklos ir sėkmingų vaikų vedybų (tais laikais buvo pri­imtus vedybos dėl politinių išskaičiavimų) padidėjo LDK. Gedimino Lietuva konkuravo su Maskvos kunigaikštija, vienydama rytų slavų žemes. Išsiplėtus teritorijai, išaugo ir LDK galia.

Gedimino laimėjimai

Lanksti Gedimino užsienio politika davė akstinų ir vidaus gyveni­mui: statėsi miestai, pagyvėjo prekyba, stiprėjo centrine valdžia. Sa­vo įpėdiniams Gediminas paliko ne tik politinės veiklos programą, bet ir galingą valstybę, sugebėjusią sustabdyti Vokiečių ordino agre­siją. Jo valdymas buvo dinamiškas, tačiau apsikrikštyti, modernizuoti valstybę bei visuomenę jam nepavyko. Visuomenė nebuvo tam su­brendusi ir pasipriešino. Kita vertus, greta didžiojo kunigaikščio su­sidarė Gedimino giminės kunigaikščių grupė, kuri sunkino valstybės valdymą. Tą vėliau patyrė Jaunutis.

Naudingos nuorodos

www.straipsniai.lt
lt.wikipedia.org