Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis – lietuvių grožinės literatūros pradininkas, sukūręs reikšmingą lietuvių literatūrai poemą „Metai“.

Gimė 1714 m. sausio 1 d. daugiavaikėje šeimoje Lazdynėliuose netoli Gumbinės. Tėvai buvo laisvi valstiečiai, turėję Kulmo teisę ir buvo atleisti nuo baudžiavos. Todėl ir K.Donelaičiui neteko patirti baudžiavos siaubų, nors ir gyveno gana skurdžiai. Kai Kristijonui buvo viso labo tik 6m. mirė jo tėvas, palikęs motiną su 7 vaikais. Nuo 1732 m. mokėsi Karaliaučiaus keturklasėje katedros mokykloje ir gyveno beturčių bendrabutyje. Už gautą nakvynę ir išlaikymą privalėjo giedoti bažnyčios chore, laidoti numirėlius ir atlikti įvairius buities darbus. Iš sesers žinoma, kad sąlygos buvo sunkios ir vieną sykį poetas net nualpo ir visą gyvenimą buvo sunkios sveikatos.
 
1736 m. Kristijonas įstojo į Karaliaučiaus universitetą, Teologijos fakultetą. Studijavo prancūzų, lotynų, graikų, hebrajų kalbas. Dėstytojavo vyskupas Jonas Jakobas Kvantas, istorikas Danielius Enrikas Arnoltas, Pranas Albertas Šulcas. Besimokant reikėjo daug dirbti, gaunamos stipendijos neužteko. Sunkus krūvis dar labiau pablogino K.Donelaičio sveikatą.1740 m. baigė universitetą ir buvo paskirtas į Stalupėnus mokytojo padėjėju. Taip pat užėmė pareigas bažnytinio choro vadovo ir vargonininko. 1742 m. tapo Stalupėnų mokyklos rektoriumi.
 
1743 m. pakviestas pastoriauti į Tolminkiemį. Išlaikęs egzaminus gavo pastoriaus vietą ir Tolminkiemyje gyveno 37 m., iki pat mirties. 1744 m. vedė Stalupėnų mokyklos vedėjo našlę Oną Reginą Olefant. Vaikų nesusilaukė, o pats rašytojas guodėsi, kad su mažu atlyginimu būtų sunkiai įmanoma užauginti vaikus.
 
1757 m. įsiveržė rusų armija. Slėpdamasis nuo armijos jis išbuvo tris savaites Romintos girioje, medžiokliniame karaliaus namelyje. Jame laikė pamaldas, krikštijo vaikus. Dėl karo pakriko žmonių dorovė, dėl kurios K.Donelaitis skaudžiai išgyveno.

Gyvendamas Tolminkiemyje jis pastatė našlių prieglaudą už savo lėšas, atnaujino kleboniją, prisidėjo prie mūrinės bažnyčios statybos ir sudegusios mokyklos atstatymo. Senatvėje daug nervų kainavo teisminiai ginčai su Teofiliu Rugiu, kuris norėjo pasisavinti bažnyčios geriausius plotus. Atsikėlęs į Tolminkiemį, savo likusius brolius lankė gana retai, gal tik kelis sykius. Geriausi draugai buvo Jonas Pričkus Šperberis, su kuriuo pažįstami nuo mokyklos laikų, kartų gyveno beturčių bendrabutyje, taip pat sutarė su Pilypu Ruigiu ir Jonu Enriku Kempferiu.
 
Mirė 1780 m. vasario 18 d. nuo jėgų išsekimo. Palaidotas Tolminkiemyje.

Šeima
 
Šeima buvo darbšti, mechanikų ir meistrų. Daugelis brolių buvo auksakaliai, gamino muzikos ir fizikos instrumentus, o Frydrichas pagarsėjęs tuo, kad padirbo pirmąjį fortepijoną Prūsijoje. K. Donelaitis gamino termometrus, barometrus, laikrodžius, optinius stiklus, fortepijonus. Senatvėje gailėjosi, kad daugiau negalėjo tai dirbti.
 
Charakteris
 
Kristijonas buvo griežtas religiniuose dalykuose, tačiau kitais klausimais su visais startavo ir po mirties žmonės dar ilgai jį prisiminė. Po mirties L.Rėza pasakė: 
„K.Donelaitis mirė branginamas savo viršininkų, mylimas savo parapijiečių ir gailimas savo draugų“.
 
Apie jį daug informacijos nėra, tačiau žinomi keletas charakterio bruožų iš K.Donelaičio laiškų, iš kurių galime suprasti, kad ši asmenybė buvo jautrus, greit įsižeisdavo. Nemėgo dvariškių, negalėdavo susitaikyti su neteisingumu. Esant baudžiavai užjausdavo ne tik lietuvius, bet ir kitų tautybių žmones.
 
Jau turbūt supratote, kokias auksines rankas turėjo Kristijonas Donelaitis. Prisiminkime apie našlių prieglaudos statybą, sudegusios mokyklos ir kitų. Ne išimtis buvo ir tiesioginiame darbe. Su malonumu atlikdavo visas jam skirtas pareigas, krikšto, vedybų, pamokslavo du kart per dieną, vieną kartą vokiškai, kitą kart lietuviškai. Mėgo padirbėti sode: sodinti, skiepyti medžius , na ir kaip buvo rašyta užsiimti barometrų gamyba.

Kristijono Donelaičio „Metai“
 
Kristijonas Donelaitis pagrindinio kūrinio nepaliko tokio kokį esame pratę skaityti. Autentiškų žinių apie kūrinio parašymą nėra. Nežinia, nei kada pradėtas rašyti, nei kada baigtas (kai kurių šaltinių teigimu buvo rašomas 10 m.) Pirmasis K.Donelaičio metus paminėjo G.Ch.Pisanskis savo rankraštyje „Prūsų literatūros metmenys“. Jame pasakojama, kad K.Donelaitis apdainavo keturis metų laikus ir teigė, kad yra 659 eilutės. Šiandien eilučių priskaičiuojama 2997 eilutės.
 
Daugiau informacijos apie „Metus“ suteikė L.Rėza, pirmasis K.Donelaičio kūrinių leidėjas. Pagal jį „Metų“ giesmė apie žiemą buvo sukurta penktajame arba šeštajame poeto amžiaus dešimtmetyje. Remiasi „Žiemos rūpesčiuose“ minimais Karaliaučiaus gaisrais, kurie buvę 1764 ir 1769m. L.Rėza pirmasis panaudojo pavadinimą „Metai“. Kristijonas buvo davęs pavadinimus tik atskirom dalim: „Rudenio gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“,„Pavasario linksmybės“ „Vasaros darbai“.
 
 „Metai“ – epinė poema. garsiausias K.Donelaičio kūrinys. Poema – susideda iš keturių dalių, kur kiekviena dalis yra atskiras metų laikas. „Metų“ tematiką suvokti gana sunku. K.Donelaičiui nerūpi šeimos problemos, meilės santykiai ar vidiniai konfliktai. Didžiausias dėmesys nukreiptas į suaugusius žmones, dažniausiai vyrus. Taip pat nevaizduojama personažų psichika, nuotaikos, pergyvenimai.
 
 Poemoje didelis dėmesys Skiriams gamtos aprašymams, būrams (baudžiauninkams), vaizduojami darbai, papročiai, bei valstiečių santykiai su ponais. Gamtą rašytojas vaizduoja tikroviškai, gretinama su žmogaus gyvenimu, jo buitimi. Todėl kiekvienam metui laikui sukuriamas savitas gamtos fonas.
 
„Metuose“ pavaizduota apie 40 vyrų ir 20 moterų. Tačiau tik dalis jų paveikslai yra ryškesni. Kiti buvo paminėti simboliškai, vienoje ar keliose eilutėse. Kas išsiskyrė iš kitų gyvenimo būdų ar elgesiu, tai buvo paminėti „Metuose“ ir jiems skiriamas didžiausias dėmesys. Norėčiau paminėti, daugiausiai dėmesio vis tik sulaukė išmintingasis Pričkus, Bleberio žentas. Jo gyvenimas pavaizduotas nuo pat vaikystės.

Kita informacija
 
Pats K.Donelaitis neišspausdino nė vieno kūrinio, po jo mirties žmona atidavė geram bičiuliu pastoriui J. Jordanu, o jis perdavė Liudvikui Rėzai. Metai išversti į vokiečių, anglų, švedų, čekų, vengrų, latvių, rusų, baltarusių, lenkų, gruzinų, ukrainiečių, armėnų kalbas. Tolminkiemyje įkurtas Donelaičio memorialinis muziejus. Taip pat Gumbinėje pastatytas paminklas.

Vertingos nuorodos

mokslasplius.lt
www.tts.lt
www.voruta.lt
www.londonozinios.com