Otto von Bismarck

Otas fon Bismarkas (Otto Eduard Leopold von Bismarck-Schönhausen) – Prūsijos ir Vokietijos politikas, 1862–1890 m. Prūsijos ministras pirmininkas, pagrindinis Vokietijos suvienijimo vykdytojas. Nuo 1867 m. Šiaurės Vokietijos sąjungos kancleris. 1871 m. atsiradus antrajai Vokietijos imperijai, tapo jos pirmuoju kancleriu („Plieninis kancleris“).

Gimė 1815 m. balandžio 1 d. Šionhausene, dabar Saksonijoje-Anhalte, dvarininkų šeimoje. 1847 m. jau buvo išrinktas į Prūsijos parlamentą, dirbo pasiuntiniu Rusijoje ir Prancūzijoje. Nuo 1862 m. buvo Prūsijos kancleriu ir užsienio reikalų ministru. Jo šūkis – geležimi ir krauju suvienyti Vokietiją. Ėmėsi reformuoti kariuomenę, sustiprino Vokietijos karinę galią. 1864 m. kariavo su Danija, o 1866 m. su Austrija. Jiems pasibaigus 1867 m. buvo įkurta Šiaurės Vokietijos sąjunga, o Bismarkas tapo jos kancleriu. 1870-1871 m. Bismarkas išprovokavo Prancūzijos-Prūsijos karą. Juo siekė sutriuškinti šio susivienijimo priešininkę Prancūziją ir galutinai suvienyti Vokietiją. Iš Prancūzijos buvo atimta Lotaringija ir Elzasas, 1871 m. įkurta Vokietijos imperija. Iki pat 1890 m. Bismarkas buvo Vokietijos imperijos reichskancleris. 1873 m. jis prisidėjo prie Trijų imperatorių bei Trilypės sąjungos. Dėl užsienio politikos nesėkmių ir stiprėjančio darbininku judėjimo jis 1890 m. atsistatydino.

Otas fon Bismarkas mirė 1898 m. liepos 30 d. Frydrichsru, netoli Hamburgo.

Vertingos nuorodos

www.mokslai.lt
www.straipsniai.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose. Vilnius, 2000, p. 107-108