Antanas Sniečkus

Antanas Sniečkus – Lietuvos komunistų partijos veikėjas, ilgalaikis Lietuvos Komunistų Partijos vadovas (1936 – 1974 m.). Jis buvo vienintelis lyderis iš visų tarybinių respublikų, išsilaikęs politikoje Stalino, Chruščiovo ir Brežnevo laikais. 1944-1974 m. valdė sovietinę Lietuvą kaip komunistų partijos lyderis.

Jis gimė 1903 m. sausio 10 d. Būbleliuose, Sakių rajone, pasiturinčio valstiečio šeimoje. 1915-1918 m. Mokėsi Voronežo lietuvių gimnazijoje. Būdamas 16 metų pasinėrė į marksistinių organizacijų veiklą. Į Lietuvą grįžo 1918 m., o 1920 m. įstojo į nelegaliai Lietuvoje veikusią Komunistų partiją, dalyvavo jos veikloje. Buvo sekamas lietuvių policijos, 1921 m. suimtas, bet, trūkstant įkalčių paleistas. Gresiant naujam suėmimui, emigravo į Sovietų Rusiją.

Iki 1925 m. gyveno Smolenske. Čia jis baigė darbininkų fakultetą, dirbo CK leidykloje, redagavo komunistinius leidinius. 1925-1926 m. mokėsi Maskvos Plechanovo liaudies ūkio institute. Po valstybinio perversmo Lietuvoje, 1926 m. atvyko į Kauną dirbti partinio darbo. 1930 m. buvo suimtas ir 1931 m. nuteistas 15 metų kalėti. 1933 m. Lietuvai ir SSRS pasikeitus politiniais kaliniais, jis išvyko į Maskvą.

1933-1936 m. dirbo Kominterno vykdomajame komitete, bolševikinėje spaudoje, padėjo Z. Angariečiui organizuoti ir koordinuoti komunistinę veiklą Lietuvoje. 1936 m. slapta atvyko į Kauną, buvo patvirtintas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. 1939 m. pab. Lietuvos policija jį suėmė ir nuteisė 8 metus kalėti. Tačiau kalėjo jis neilgai, nes netrukus SSRS Lietuvą okupavo. 1939 m. birželio 18 d. jis buvo paleistas ir V. Dekanozovo iniciatyva paskirtas Vidaus reikalų ministerijos saugumo departamento direktoriumi. Jis aktyviai sovietams padėjo įvykdyti aneksiją. 1940 m. liepos 21 d. Sniečkus iniciavo pasiūlymą "liaudies seimui" dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. jis buvo LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Karo metais gyveno Rusijoje, iš ten vadovavo pasipriešinimo vokiečiams judėjimui Lietuvoje. 1944 m. grįžo į Lietuvą ir buvo SSRS parankinis vykdęs Maskvos nurodymus. Jis daug prisidėjo prie krašto sovietizacijos, aktyviai rėmė ir skatino represinių organų atliekamas akcijas, Lietuvos gyventojų trėmimus. Bet ne visus sovietinius Lietuvos ūkio pertvarkymus laikė tinkamais ir priimtinais, todėl kai kurių neįgyvendindavo iki galo. Nepaisant to tvirtai laikėsi Lietuvos valdžioje kaip puikus Sovietų sąjungos satelitinės valstybės vadovas.

Antanas Šniečkus mirė 1974 m. sausio 22 d. Druskininkuose.

Vertingos nuorodos

www.xxiamzius.lt
web.sugardas.lt
www.mediabv.lt
mano.zebra.lt
www.straipsniai.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose. Vilnius, 2000, p. 236