Jean-Jacques Rousseau

Žanas Žakas Ruso (Jean-Jacques Rousseau)  – prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas. Jo politinės idėjos paskatino 1789 m. Prancūzijos revoliuciją, socialistinių ir komunistinių teorijų vystymąsi, nacionalizmo plitimą.

Šis garsusis filosofas gimė 1712 m. birželio 28 d. Ženevoje, Šveicarijoje. Jis dar ankstyvoje vaikystėje neteko motinos , o sulaukus 10 m. neteko ir tėvo. Vaikystėje ir jaunystėje gyvenimui jis užsidirbdavo atlikdamas pavienius darbus. 1750 m. laimėjęs Dijono akademijos įsteigtą prizą už esę jis išgarsėjo. To paskatintas išleido daugiau garsius veikalus  ir dvi operas (žr. bibliografiją). Dėl savo politinių raštų jis turėjo nemalonumų su valdžia, dėl emocionalumo nesutarė ir su kitais to meto žymiais žmonėmis, tokiais kaip Volteru, Didro. Darėsi vis labiau įtarus ir priešiškas, pykosi su artimaisiais. Paskutinius 20 gyvenimo metų jis praleido Ermenonvilyje, Prancūzijoje, greičiausiai jautėsi nelaimingas. Ten 1778 m. liepos 2 d. jis mirė.

Ruso teiginiai

Savo kūriniuose Ruso pasisakė už visuomenę, kurioje žmonės aukotų savo asmeninius interesus bendram labui. Liaudis pati turinti nuspręsti, kam valdyti. Valdančiųjų pareiga - valdyti teisingai, garantuoti žmonių laisvę ir pagrindines teises. Jis teigė, kad tarp valdančiųjų ir tų, kurie valdomi, egzistuoja nebyli visuomenės sutartis. Liaudis turi išsirinkti tuos, kurie ją valdys. Visuomenės sutartis gali būti panaikinama sukilimu. Ruso raštai laikomi reikšmingu socializmo, nacionalizmo, romantizmo, totalitarizmo ir antiracionalizmo atsiradimo veiksniu, Prancūzijos revoliucijos kilimo, švietimo teorijos raidos veiksniu. Jo idėjoms būdinga lygybės troškimas, privatinės nuosavybės kritika, teorinio mokymo svarbos lavinant vaikus paneigimas, tiesioginio patyrimo akcentavimas.Ruso buvo kritikuojamas kaip itin neurotiška asmenybė, šovinistas, painus mąstytojas, kūręs nepraktiškas idėjas, bet kartu ir giriamas už savo įžvalgumą ir orginalumą.

Bibliografija

1775 Samprotavimai apie mokslus ir menus (Discours sur les sciences et les arts)
1752 Narcizas (Narcissus)
1752 Kaimo mirtininkas (Le Devin du Village opera)
1754 Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus (Discours sur l'origine et les fondements de l'inégalité parmi les hommes)
1755 Discours sur l'origine et les fondements de l'inégalité parmi les hommes
1757-1758 Lettres morales
1761 Julija, arba Naujoji Eloiza (Julie ou la nouvelle Héloïse)
1762 Emilis arba apie auklėjimą (Émile ou de l'éducation)
1762 The Creed of a Savoyard Priest
1762 Apie visuomenės sutartį (Du Contrat social)
1762 Four Letters to M. de Malesherbes
1764 Letters Written from the Mountain
1770 Išpažintis Les Confessions
1772 Constitutional Project for Corsica
1772 Considerations on the Government of Poland
Reveries of a Solitary Walker, nepabaigtas, išleista 1782
Dialogues: Rousseau Judge of Jean-Jacques, išleista 1782

Vertingos nuorodos

www.kabutes.lt
www.mokslai.lt
www.rasyk.lt
www.rasyk.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose. Vilnius, 2000, p. 87-88

2011 08 01