Pranas Šrubauskis - vienas pirmųjų XVII antrosios pusės rašytoju. Įvairiose šaltiniuose jis gali būti nurodytas kaip Pranciškus Šrubauskis.

Gimė 1620 m. Apie jo raštus nėra patikimų žinių. Yra žinoma, kad jis buvo žemaitis, jėzuitas, uolus katalikybės skleidėjas. Mokė kaimo vaikus, sakė bažnyčioje pamokslus, rašė knygas ir kaišiojo jas vargdieniams.

P.Šrubauskis išleido giesmyną, kuriame buvo išspausdinta 150 giesmių. Didžioji jų dalis imta iš S. Slavočinskio giesmyno, daugiau ar mažiau paredaguojant atskiras eilutes, posmus ir ištisas giesmes. P. Šrubauskio giesmyne nepastebima literatūrinės kalbos gryninimo tendencijų, bet žymiai padaugėja svetimybių, ypač naujų giesmių vertimose. P. Šrubauskio giesmyno žinoma 14 leidimų. Vėliau paredaguotas į žemaitiškas kantiškas, jis laikėsi iki XX a. pradžios, susilaukė iš viso apie 50 leidimų.

Autoriaus giesmyno tikslas išstumti liaudies dainas, įdiegti žmonėms religinę sąmonę. Šiuo giesmynu prasideda literatūros smukimas, tarsi grįžta viduramžiai. Pvz. Giesmė „Diena rūsti, dena ana“. Autoriaus giesmes kunigai įsakydavo giedoti dirbant. Žmonės greitai priprato prie tokių giesmių ir jų kalba gadino šnekamąją kalbą. Dviejose Šrubausko giesmyno giesmėse atsispindėjo XVII a. istoriniai įvykiai Lenkijos – Lietuvos valstybėje. Tai giesmė „Česu nepakajų“ ir giesmė „Česu praėjusių Vainų Lietuvoj“.

Vertingos nuorodos

www.lle.lt
kanticzkos.bernardinai.lt

Literatūra

Jurgis Lebedys „Senoji lietuvių literatūra“ 1977 m. 140 p.