Maximilien Robespierre

Maksimiljanas Robespjeras (Maximilien François Marie Isidore de Robespierre) –  Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėjas, jakobinų vadovas, gynęs liaudies interesus ir rėmęs valstiečių reikalavimus.

Teoriškai pagrindė aukščiausią revoliucijos formą – revoliucinę demokratinę diktatūrą, pakeitusią konstitucinį režimą. Nuo 1793 m. liepos vadovaudamas visuomenės gelbėjimo komitetui, šaukė liaudį į kovą. 1793 m. tapo revoliucinės vyriausybės vadovu. Maksimilijanas Robespjeras buvo vienas monarchijos žlugimo pradininkų.

Jis gimė 1758 m. gegužės 6 d. Prancūzijoje. 1781 m. baigė Paryžiaus universitetą, dirbo advokatu Araso mieste. 1783 m. tapo Araso mokslo ir meno akademijos nariu. 1789 m. kaip Araso trečiojo luomo atstovas buvo išrinktas į Prancūzijos parlamentą - Generalinius luomus, kurių sušaukimas pradėjo Prancūzijos didžiąją revoliuciją. Parlamente jis gynė liaudies interesus, rėmė valstiečių agrarinius reikalavimus. 1792 m. rugpjūčio 10 d. prasidėjus sukilimui, Robespjeras buvo išrinktas į Paryžiaus komuną, o vėliau į Konventą – Prancūzijos parlamentą. Kartu su Maratu jis vadovavo kovai su žirondistais (parlamento nariais, gynusiais pramonininkų ir prekybininkų interesus), reikalavo mirties bausmės karaliui Liudvikui XVI, kuri šiam buvo įvykdyta 1793 m. sausio 21 d. 1793 m. birželio 2 d. nuvertus žirondistus, jis tapo jakobinų įvestos diktatūros vadovu — vadovavo jakobinų vyriausybei, dar vadintai Visuomenės gelbėjimo komitetu. Robespjeras telkė gyventojus kovai su vidaus ir užsienio kontrrevoliucija, vykdė terorą. Jakobinų nežaboto revoliucinio teroro bangai, nusinešusiai 50 tūkst. gyvybių, galą padarė parlamentarų suorganizuotas „Termidoro devintosios“ perversmas 1794 m. liepos 27 d., kurio metu buvo suimtas Robespjeras ir be teismo 1794 m. liepos 28 d. nugiljotinuotas. Jo valdymas pasižymėjo radikalumu ir žiaurumu.

Vertingos nuorodos

www.mokslai.lt
www.rasyk.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose. Vilnius, 2000, p. 96-97

2011 08 01