John Calvin

Jonas Kalvinas (John Calvin) – vienas iš žymiausių Reformacijos veikėjų, kalvinizmo pradininkas.

Vienas žymiausių reformacijos veikėjų gimė 1509 m. liepos 10 d. Nuajone, Prancūzijoje. Paryžiaus, Orleano ir Buržo universitetuose studijavo teologijos ir teisės mokslus. Dar ankstyvoje jaunystėje pasuko į reformaciją. Dėl persekiojimų iš Prancūzijos išvyko į Šveicariją, kur 1536 m. išleido savo garsųjį veikalą „Krikščionių tikėjimo pamokymas". Čia esminiai protestantizmo teiginiai pateikiami suprantamai ir sistemingai.

1541 m. Kalvinas tapo Ženevos miesto Šveicarijoje religiniu vadovu bei politiniu lyderiu. Jo vadovaujama Ženeva tapo Europos protestantizmo centru. Jis uoliai skatino protestantizmo plitimą kitose šalyse, ypač Prancūzijoje, todėl kurį laiką Ženeva buvo vadinama „protestantų Roma". Tuo metu čia buvo gana asketiška ir puritoniška aplinka: griežtai baudžiama už azartinius žaidimus, girtavimą, lankymąsi šokiuose, nešvankias dainas, svetimavimą, paleistuvystę, o apkaltintus eretikais netgi sudegindavo ant laužo.

Kalvinas ragino stropiai dirbti ir lavintis. Jam valdant buvo įkurtas universitetas. Gyvendamas Ženevoje parašė daug įtakingų religinių traktatų ir toliau peržiūrėjo „Krikščionių tikėjimo pamokymą", skaitė paskaitas apie teologiją ir Bibliją. Jis akcentavo Biblijos autoritetą bei reikšmę, neigė Romos katalikų bažnyčios autoritetą bei svarbą. Tvirtino, kad visi žmonės yra nusidėjėliai, ir išsigelbėjimas ateina ne dėl gerų darbų, o per tikėjimą. Jis sukūrė garsiąją absoliutinės lemties dogmą, jog Dievas iki pasaulio sukūrimo nulėmė žmonių ir tautų likimą, ir lemties žmogus negali pakeisti.

Jonas Kalvinas mirė 1564 m. gegužės 27 d.

Vertingos nuorodos

www.ref.lt
www.ref.lt
www.mokslai.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose. Vilnius, 2000, p. 75