Graikų filosofas Sokratas

Sokratas  – graikų filosofas, gyvenęs ir savo žinias skleidęs Atėnuose 

Jis buvo skulptorius ir akušerės sūnus, iš pradžių ir pats kalė skulptūras, paskui tapo sofistu, tačiau pažeidė sofistų tradicijas: jam rūpėjo ne žodžio gudrybių išmokti, bet politiką pagrįsti morale. Įsitikinęs, kad religijos tam nepakanka, jis ryžosi lavinti atėniečių elito savarankšką mąstymą ir taip rengti elitą valdyti miestą.Taip elgtis Sokratą skatino ir liūdna mėgėjiškos demokratijos patirtis, kai ji virto ochlokratija (prastuomenės valdžia). Tad filosofas, nors ir būdamas didelis demokratas ir kukliai gyvendamas, mokyti imasi pačių kilmingiausius. Jis ketino lavinimu formuotidemokratijos elitą. Taip Sokratas perkėlė filsofiją iš gamtos į visuomenę.

Sokrato vardą ir asmenybę filosofijos istorijoje savo atsiminimais išgarsino jo mokiniai ir pasekėjai. Sokratas pats nemokė atskirų žmonių, tačiau niekada nenuvydavo tą, kuris norėdavo pasiklausyti Sokrato pokalbių. Vėliau filosofas kaip ir daugelis po jo, apkaltinamas tvirkinęs jaunimą ir kurstęs niekinti senus papročius.Sokratas visus jam pateiktus kaltinimus apsvarstė teisme ir, remdamasis savo filosofija, įrodė, kad jie nepagrįsti. Tačiau jo gyvenimo filosofija tuo metu neatitiko Atėnų įstatymų, kas labai nepatiko teisėjams. Sokratas teisme galėjo prašyti malonės, prašyti, kad jo pasigailėtų. Tačiau Sokratas nesižemino, nes taip jam būtų reikėję pasielgti neteisėtai. Taip jam patarė vidinis balsas Daimonion. Sokratas pasirinko garbingą mirtį. Draugai įkalbinėjo jį gelbėtis, bėgti iš kalėjimo, bet Sokratas liko ištikimas sau ir išdidžiai pasitiko mirtį.

Žymiausios frazės