Giordano Bruno

Džordanas Brunas (Giordano Bruno) – italų filosofas, teologas, astronomas ir poetas. Inkvizicijos nuteistas mirti kaip eretikas ir sudegintas ant laužo. Dažnai laikomas kankiniu, nužudytu už mokslines pažiūras, neatitikusias tuometinių religinių dogmų.

Gimė 1548 m. Noloje, Neapolio karalystėje. Sulaukęs 17 metų įstojo į Dominikonų vienuolių ordiną. Jo filosofinės pažiūros formavosi veikiamos antikos materialistų, Koperniko ir kitų pažiūrų. 1584 m. parašytoje knygoje „Apie begalybę, visatą ir pasaulius" kėlė idėją, kad Visata yra begalinė. Visi dangaus kūnai esą sudaryti iš 4 elementų (oro, ugnies, vandens ir žemės), o juos jungia eteris. Dievo, kaip antgamtinės jėgos, nepripažino, teigė, kad dieviškūmas, arba pasaulio siela, esąs tik materijos savybė. Knygoje „Apie priežastį, pradžią ir vienovę" Brunas grindė visų daiktų ir reiškinių vienovę, jų ryšius vidiniu priešybių sutapimu, teigdamas, jog kiekviena priešybė esanti kitos priešybės pradžia.

1591 m. Knygoje „Apie neišmatuojama ir neapskaičiuojama" teigė, kad egzistuoja dar nežinomos Saulės sistemos planetos, jog Saulė ir žvaigždės sukasi, kad Visatoje egzistuoja be galo daug panašių į Saulę kūnų. Vengdamas inkvizicijos teismo už religinių dogmų kritiką, net 15 metų gyveno Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje. 1592 m. grįžusį į tėvynę Bruną suėmė inkvizicija. Iškalėjęs apie 8 metus ir nesutikęs atsižadėti savo idėjų, 1600 m. vasario 17 d. Romoje buvo sudegintas ant laužo.

Vertingos nuorodos

www.kabutes.lt
web.aktv.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose. Vilnius, 2000, p. 70-71