Batijus (Batu) – mongolų valdovas, Kipčiako chanato (Aukso Ordos) įkūrėjas.

Jis buvo Džuči sūnus ir didžiojo Azijos užkariautojo Temudžino Čingischano anūkas. Dar Čingischanui tebesant gyvam dalyvavo karo žygiuose Vidurinėje Azijoje, vadovavo Krymo totorių užkariavimui. Nuo 1227 m. mongolų imperijos vakarinės dalies valdovas. Jis vadovavo mongolų-totorių žygiui į Europą.

1236 m. jo vadovaujama kariuomenė užkariavo Pavolgio Bulgariją, 1237-1240 m. Rusią. Kijevo miesto paėmimas buvo Rusios užkariavimo pabaiga. Tai pirmoji mongolų—totorių auka Europoje. Iš 74 Rusios miestų 49 chanas Batijus apiplėšė, sugriovė, sudegino. 14 miestų po to išnyko visai. Po Kijevo kritimo mongolams atsivėrė kelias į Europą. 1241—1242 m. Batijaus kariai nusiaubė Vengriją, Lenkiją, Čekiją, Bulgariją ir kraštus iki Adrijos ir Italijos.

Grįžęs iš žygių, Batijus žemutiniame Pavolgyje įkūrė valstybę — Aukso Ordą su sostine Sarajumi prie Volgos upės. Pats buvo pavaldus Mongolijos didžiajam chanui, o tarp kitų imperijos chanų buvo galingiausias.

Vertingos nuorodos

www.mokslai.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose. Vilnius, 2000, p. 46