Čingischanas (Temujin Borjigin) – garsiausias mongolų vadas, XII a. buvo sukūręs didžiausią visoje žmonijos istorijoje imperiją – nuo Ramiojo vandenyno rytuose iki Elbės upės vakaruose.

Temujin Borjigin

Jo ir jo armijos veiksmai buvo labai žiaurūs. Nuo gimimo buvo žinomas kaip Temudžinas, tačiau 1206 m. pavadintas Čingischanu (t. y. Didžiuoju chanu). Čingischanas suvienijo mongolų gentis ir užkariavo Kiniją, Vidurio Aziją, Persiją, Mongoliją. Jo anūkas Chu Bi Laj įkūrė Kinijos Juanų dinastiją.

Jis buvo didysis mongolų karvedys, gimęs nežymaus mongolų karo vado šeimoje. Būdamas 9 metų neteko tėvo ir pateko į nelaisvę. Kai pabėgęs iš nelaisvės, įstengė suvienyti mongolų gentis, 1206 m. mongolų vadų asamblėjoje buvo paskelbtas Čingischanu – „imperatoriumi". Čingischano suformuota puiki karo mašina buvo nukreipta į kaimynines tautas. Pirmiausia jis užkariavo Džino valstybę Siaurės Kinijoje, po to Vakaruose užvaldė Centrinę Aziją, Persiją, Afganistaną, Siaurės Indiją. 1225 m. grįžo į Mongoliją, ten 1227 m. rugpjūčio 18 d. mirė. Prieš pat baigtį Čingischanas pareikalavo, kad titulą paveldėtų jo trečiasis sūnus Ugedėjus, puikus karvedys, surengęs žygius į Kiniją ir Rytų Europos šalis, tačiau šis 1241 m. mirė.

Po Čingischano mirties jo sukurta didžioji imperija suskilo, bet mongolų valdžia išsilaikė dar keletą šimtmečių.

Vertingos nuorodos

www.lietuvos.org/istorija/pamokos/Erdvilas_zemaitis.pdf
www.kelioniumanija.lt/lt/salys/azija/mongolija/bendra_informacija/istorija_80.html

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose. Vilnius, 2000, p. 45