Fiodoras Dostojevskis

Metai: 1821-11-11 - 1881-02-09
Tautybė: -
Amžius: 19
Profesija: Rašytojas

Fiodoras Dostojevskis (Фёдор Миха́йлович Достое́вский) - plačiai žinomas rusų rašytojas.

Gimė 1821 m. lapkričio 11 d. Maskvoje. Jo tėvas buvo kilęs iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių (nuo Pinsko dabartinėje Baltarusijoje). Būdamas 15 neteko motinos ir po kiek laiko tėvo. Mokėsi namie, pensionuose, baigė karo inžinerijos mokyklą Peterburge ir metus tarnavo Rusijos valdžios institucijose.

Pasirodo pirmasis kūrinys „Vargo žmonės“. Tais pačiais metais (1849 m.) buvo areštuotas už dalyvavimą nelegaliose M. Petraševskio bendrijos susirinkimuose bei už cenzūros uždrausto Belinskio laiško Gogoliui skaitymą. Mirties bausmė (sušaudymas) paskutiniu momentu buvo pakeista 4 m. katorga ir vėliau tarnyba eiliniu kariuomenėje iki gyvos galvos.

1849-1859 m. praleido Sibire ir Katargoje Praėjus dešimčiai metų rašytojas sugrįžo į Sankt Peterburgą ir atsidavė literatūrai: parašė ir išspausdino romanus „Užrašai iš Mirusiųjų namų“ (1861 m.), „Pažeminti ir nuskriaustieji“ (1861 m.), „Užrašai iš pogrindžio“ (1864 m.), „Nusikaltimas ir bausmė“ (1866 m.).

1866 metais, stokodamas pinigų, pasirašė sutartį su vienu leidėjų: jeigu rašytojas iki tų metų lapkričio pirmos nepristatysiąs jam naujo dvylikos spaudos lankų (apie 300 puslapių) apimties romano, leidėjas devynerius metus galėsiąs be atlyginimo leisti visus naujai parašytus jo kūrinius. Iki sutarties termino likus tik mėnesiui romanas dar net nebuvo pradėtas; tada Dostojevskis pasisamdė pagalbininkę. Sutartis buvo įvykdyta.

Broliai Karamazovai buvo paskutinis F. Dostojevskio kūrinys – įtempto trejų metų darbo ir viso gyvenimo apmąstymų bei ieškojimų rezultatas. Romanas atskiru leidiniu pirmą kartą išėjo 1880 m. gruodžio mėnesį. 1881 m. vasario 9 d. rašytojas mirė nuo epilepsijos, kuri gyvenimo gale vis dažniau pasikartodavo..

Kūrybos bruožai

Kūryba rašytojui buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, tačiau jis niekuomet dėl pinigų nevaizdavo to, kas jam pačiam neatrodė aktualu. F. Dostojevskis nuolat akcentuodavo rašytojo atsakomybę ir jo reikšmę visuomenei. Jis atskleidė savo politines, visuomenines ir etines pažiūras beletristikoje – apysakoje Užrašai iš pogrindžio, romanuose Nusikaltimas ir bausmė, Idiotas, Velniai, Jaunuolis, Broliai Karamazovai ir kt. Savo kūrinius leisdavo maždaug kas du – keturis metus. (rasyk.lt)

F. Dostojevskio veikėjas – atitrūkęs nuo kultūrinės tradicijos ir savo žemės inteligentas. Tokio žmogaus santykis su idėja ypatingas : jis bejėgis prieš ją, nes nėra įleidęs šaknų į realybę, neturi tradicijos. Jis tampa apsėstas idėjos, ji lemia ir darko jo sąmonę ir gyvenimą.

Jam pavyko tartum tiesiai pažvelgti į svetimą psichiką, pajusti subtiliausius niuansus, sekti menkiausius žmogaus vidinio pasaulio pasikeitimus. „Mane vadina psichologu : netiesa, aš tik didžiausias realistas, tai yra vaizduoju visas žmogaus sielos gilumas.“. Rašytojui svarbu ne kas jo veikėjas yra pasaulyje, bet pirmiausia, kuo veikėjui yra pasaulis ir kas jis pats sau. Ne tik veikėją supanti realybė, bet ir išorinis pasaulis ir buitis įtraukiami į savimonės procesą.

Kiti faktai

Keliavo po Vakarų Europą: grožėjosi meno šedevrais, slapstėsi nuo kreditorių, gydėsi.Buvo vedęs du kartus. Su antrąja žmona susilaukė keturių vaikų Antroji rašytojo žmona Ana buvo jaunesnė 22 metais. Su rašytoju pragyveno 14 metų, kuriuos autobiografijoje pavadino gražiausiais gyvenimo metais.

Nemokėjo taupyti pinigų, todėl visą gyvenimą jam jų stigo. Nuo jaunystės mėgo dirbti naktimis. Tyla – būtina darbo sąlyga. Rašydavo paskubomis, tačiau niekada nepardavė savo įsitikinimų ir dėl atlygio nevaizdavo to, kas jam atrodė neaktualu ar kirtosi su paties įsitikinimais.

Bibliografija

Vargo žmonės (1846 m.)
Antrininkas (1846 m.)
Baltosios naktys (1848 m.)
Netočka Nezvanova (1849 m.)
Užrašai iš mirusiųjų namų (1860 m.)
Pažemintieji ir nuskriaustieji (1861 m.)
Nusikaltimas ir bausmė (1866 m.)
Lošėjas (1867 m.)
Idiotas (1868 m.)
Demonai (1872 m.)
Jaunuolis (1875 m.)
Broliai Karamazovai (1880 m.)