Carolus Magnus

Karolis Didysis (Carolus Magnus) – Frankų valstybės karalius nuo 768 m., Saksonijos užkariautojas, Šventosios Romos imperijos įkūrėjas ir vienas žymiausių valdovų Europos istorijoje. Savo valdymo metu užkariavo Italiją ir popiežiaus Leono III 800 m. buvo paskelbtas Romos imperatoriumi.

Manoma, kad gimė 747 m. balandžio 2 d. netoli Acheno, kuris vėliau tapo jo valsybės sostine. Jo tėvas buvo karaliumi Pipinas Trumpasis, pakeitęs Merovingų dinastijos valdymą, bet nuo 768 m. karaliumi tapusio Karolio, jų giminės dinastija vadinama Karolingais.

Per 45 valdymo metus jis surengė 54 karo žygius. Jo imperija klestėjimo metais apėmė didžiąją šiandieninės Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Italijos dalį bei įvairius besiribojančius regionus. Po Romos imperijos žlugimo nė viena valstybė nevaldė tikios didelės teritorijos. Jis buvo užkariavęs saksus, Šiaurės Italiją, Pirėnų kalnų prieigas ir kt. Karolis Didysis savo šalyje pertvarkė teismus, kariuomenę, centralizavo administraciją, rūpinosi kultūra, atgaivino lotynų kalbą, įsteigė 2-ąją akademiją Achene, globojo mokslininkus ir menininkus.

Savo valdymo metu Karolis Didysis palaikė artimus ryšius su popiežiumi. 800 m. per Kalėdas Romoje popiežius Leonas III jį vainikavo imperatoriumi. Po Karolio mirties 814 m. sausio 28 d. valstybės vairą perėmė jo sūnus Liudvikas Pamaldusis, o po šio baigties didžiulę valstybę Verdeno sutartimi 843 m. pasidalijo 3 jo sūnūs. Taip atsirado 3 šiuolaikinių Europos valstybių — Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos užuomazgos.

Vertingos nuorodos

www.mokslai.lt
www.mokslai.lt
istorikas.blogas.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose, Vilnius, 2000, p. 35