Grigalius VII

Grigalius VII – Romos katalikų bažnyčios popiežius 1073 – 1085 m., Katalikų Bažnyčios reformatorius. Tikrasis vardas Hildebrandas Bonizi (Ildebrando Aldobrandeschi di Soana).

Vienas žymiausių popiežių reformatorių, žinomas dėl savo vaidmens kovoje prieš Šventosios Romos imperijos imperatorių Henriką IV. 1584 m. popiežiaus Grigaliaus XIII beatifikuotas. 1728 m. popiežiaus Benedikto XIII 1606 m. paskelbtas šventuoju.

Jis gimė apie 1020 m. Toskanoje, Italija. 1047 m. tapo vienuoliu — broliu Hildebrandu, rėmė Kliuni vienuolyne pradėtą reformą, stiprinusią popiežiaus valdžią ir Bažnyčios nepriklausomybę nuo pasaulietinės valdžios. 1059-1061 m. popiežiaujant Mikalojui II, Grigalius VII faktiškai vadovavo Romos kurijai. 1059 m. jo pasiūlytas dekretas nustatė, kad popiežių renka tik kardinolų taryba. Jis kovojo prieš bažnytinių pareigybių pardavinėjimą.

1073-1085 m. būdamas popiežiumi, Grigalius VII įvykdė svarbias reformas, padėjusias centralizuoti Katalikų bažnyčią: 1074 m. dekretu įteisino celibatą, 1075 m. panaikino pasaulietinę investitūrą – praktiką, kai įgaliojimus vyskupams, abatams suteikdavo pasaulietinės valdžios atstovai. Jis stengėsi Europą paversti teokratine popiežiaus imperija. Dėl investitūros kovojo su Vokietijos imperatoriumi Henriku IV kurį 1076 m. eskomunikavo, o 1077 m. Kanose privertė nusižeminti. Bet Henrikas IV atgavęs savo galią Vokietijoje, 1084 m. surengė žygį į Romą, paskyrė antipopiežių, kuris jį karūnavo imperatoriumi, o Grigalius VII pabėgo į Salermą Pietų Italijoje, kur 1085 m. gegužės 25 d. mirė nuo širdies priepuolio. 1606 m. jis buvo paskelbtas šventuoju.


Vertingos nuorodos

www.mokslai.lt
www.arzinai.lt
proin.ktu.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose, Vilnius, 2000, p. 42