Herodotos

Herodotas (Herodotos iš Halikarnaso) – pirmasis pasaulyje istorikas, gyvenęs V a. pr. m. e. Mažojoje Azijoje, žymus savo aprašymais apie konfliktus tarp Graikijos ir Persijos, taip pat aprašymais apie skirtingas vietas ir žmones, kuriuos jis sutiko keliaudamas.

Herodotas gimė 484 m. pr. Kr. Gimtajame Halikarnaso mieste įsigalėjus tironijai, kurį laiką gyveno Samo saloje. Jis keliavo po Babiloną, Finikiją, Egiptą, Graikijos miestus, Juodosios jūros pakrantes ir kitur. Vėliau apsigyveno Atėnuose. Iš Atėnų apie 443 m. pr. Kr. persikėlė į Turiną Pietų Italijoje. 500-449 m. pr. Kr. parašė veikalą „Istorija“ apie graikų - persų karus. Jame aprašyta Lidijos, Medijos, Persijos, Egipto, skitų ir kitų Rytų valstybių ir tautų istorija, gyventojų buitis, papročiai, religija, politinis ir ekonominis gyvenimas, šalių geografinė padėtis. Veikalas nebuvo baigtas, įvykiai jame išdėstyti iki 479 m. pr. Kr. Vėliau Aleksandrijos mokslininkai jj suskirstė į 9 knygas ir pavadino graikų mūzų vardais: „Erata“,„Euterpė“, „Kaliopė“, „Klėja“, „Melpomenė“, „Polihimnija“, „Talija“, „Terpsichora“, „Uranija“).

Herodotas, rašydamas savo veikalą, rėmėsi tiesioginiais stebėjimais, amžininkų pasakojimais, liaudies padavimais, legendomis ir kitais šaltiniais. „Istorija“ laikoma pirmuoju istoriniu veikalu, o Herodotas — „istorijos tėvu“.

Herodotas mirė 425 m. pr. Kr.

Vertingos nuorodos

www.infoturkija.lt
mistorija.blogas.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose. Vilnius: Vaga, 2000, p. 11