Spartacus

Spartakas - vergas-gladiatorius, 73-71 m. pr. Kr. vadovavęs didžiausiam vergų sukilimui Senovės Romos istorijoje. Paties Spartako biografija beveik nežinoma, istoriniuose šaltiniuose aprašytas tik jo vadovaujamas sukilimas. Šio sukilimo dėka Spartakas tapo kovos su priespauda simboliu.

Gimė Trakijoje 109 m. pr. m. Kr. Buvo parduotas į vergiją, pateko į Kapujos gladiatorių mokyklą. Iš ten su 78 vergais pabėgo ir pradėjo apie 3 metus trukusį vergų pasipriešinimą Romos valdžiai. Apsiginklavę trišakiais ir kalavijais, gladiatoriai užpuolė sargybą, išsiveržė iš miesto ir įsitvirtino Vezuvijaus kalne. Vietos valdžios pasiųstus karių būrius sukilėliai sutriuškino. Šis sukilimas sulaukė nemažo kiekio kitų vergų palaikymo., Organizuota romėnų legionų pavyzdžiu, 70 000 sukilėlių kariuomenė užėmė nemažai miestų ir kaimų. Spartakas pabandė išvesti sukilėlius iš Apeninų pusiasalio. Tačiau priėję Po upę Italijos šiaurėje, sukilėliai nežinia kodėl pasuko atgal į pietus. Spartakui dėl audros nepavyko persikelti į Siciliją, nors buvo susitaręs su jūros piratais. Romėnų kariuomenė iškasė gilų griovį ir supylė pylimą siauriausioje pusiasalio vietoje, taip bandydama sutriuškinti sukilėlius, bet vergai ir vėl prasiveržė. Tuo metu prieš Spartaką jau kovojo trys armijos, todėl jis suprato, kad taip laimėti neįmanoma, nusprendė užimti Brundizijaus uostą.

Paskutinis mūšis įvyko 71 m. pr. Kr. Spartakas buvo sužeistas ir žuvo mūšyje. 6 000 belaisvių romėnai nukryžiavo prie kelio iš Kapujos į Romą.

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose. Vilnius: Vaga, 2000, p. 23