Stanislovas Gediminas Ilgūnas
Metai: 1936-03-29 - 2010-05-08
Tautybė: Lietuvis
Amžius: 20 - 21
Profesija: Disidentas, Istorikas, Politikas, Rašytojas, Seimo narys
Spausdinti

Stanislovas Gediminas Ilgūnas
Stanislovas Gediminas Ilgūnas

Stanislovas Gediminas Ilgūnas – lietuvių visuomenės veikėjas, istorikas, rezistentas, politikas, rašytojas, Nepriklausomybės akto signataras.

Gimė 1936 m. kovo 29 d. Marijampolės apskrities, Sasnavos valsčiaus, Kantališkių kaime, valstiečių šeimoje. Tuo metu buvo tarpukaris ir laisva Lietuva. Kaip pats prisipažino rašytojas, jis apie ją sužinojo iš žmonių ir iš literatūros. S. G. Ilgūnas Mokėsi Surgučių kaimo pradžios mokykloje, Sasnavos progimnazijoje, Marijampolės vidurinėje mokykloje.

Pokario metais klausėsi pas juos besilankiusių partizanų kalbų, vėliau matydamas jų išniekintus kūnus prie Sasnavos valsčiaus mūrų, dainavo apie juos dainas ir norėjo būti toks kaip jie, būti su jais. Šis jausmas ypač sustiprėjo, kai keturiolikmečiui teko patirti čekistinių tardymų siaubą. Ištrūkęs iš šio pragaro, kaip teigė S. G. Ilgūnas: troškau tęsti žūstančių partizanų ginkluotą kovą. 1951 m. šią veiklą septynioliktaisiais gyvenimo metais nutraukė susidūrimas su MGB smogikais. Nuteistas 25 metams laisvės atėmimo, kalėjimų ir konclagerių „universitetuose“.

Ir vis dėlto turime nepriklausomą, demokratinę Valstybę, apie kokią svajojo, už kurią kovojo ištisos kartos. Turime nepriklausomą žiniasklaidą, galime nesibaiminti, kad dėl pažiūrų ar jų reiškimo kas nors įkalins ar kur nors ištrems. Veikia įvairios partijos (nors daugelis jų ir neturi nei savo ideologijos, nei žmonių pasitikėjimo). Demokratija turi daug trūkumų, tačiau geriau už ją kol kas žmonija nieko nesugalvojo.

1957 m. S. G. Ilgūnas paleistas iš konclagerio grįžo į Marijampolę, pradėjo dirbti Marijampolės cukraus fabrike, vėliau - Autotransporto kontoroje, Maisto pramonės automatų gamykloje sąskaitininku, techniku, inžinieriumi. 1966 m. persikėlė į Jonavą, kur dirbo inžinieriumi Azoto trąšų gamyklos statyboje, nuo 1968 m. - Statybos tresto skyriaus viršininkas. Taip pat ruošė žygius, kraštotyrines ekspedicijas, vedė į juos žmones, ypač jaunimą, stengėsi sudominti mūsų praeitimi, kovomis už laisvę. XIX a. sukilimai, knygnešystė, tautinio atgimimo idėjos, įžymių praeities Lietuvos veikėjų veikla - visa tai ugdė žmonių, ypač jaunimo patriotizmą.

Dirbdamas neakivaizdiniu būdu mokėsi, 1967 m. baigė Kauno ekonomikos technikumą, 1967-1976 m. Vilniaus universitete studijavo Flologijos ir istorijos fakultete, 1976 m. gavo žurnalisto diplomą. Nuo 1959 m. laisvalaikiu, atostogų metu pėsčiomis, dviračiu, motociklu, automobiliu keliavo po Lietuvą ir Tarybų Sąjungą, 1966 m. įsitraukė į kraštotyrinį judėjimą. Surengė ir vadovavo daugeliui ekspedicijų, kuriose rinko medžiagą apie lietuvių istorijos ir kultūros pėdsakus, įžymius Lietuvos žmones. Platino antitarybinę spaudą, dėl to buvo nuolat persekiojamas KGB.

Prasidėjus sąjūdžiui,1988 m. tapo vienu Sąjūdžio kūrėjų Jonavoje, Sąjūdžio seimo narys, rajono tarybos pirmininkas. 1990 m. išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, o Aukščiausiojoje Taryboje - švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku. 1993-1997 m. - Lietuvos archyvų direkcijos, vėliau - departamento generalinis direktorius, 1993-1996 m. Lietuvos radijo ir televizijos valdybos ir tarybos pirmininkas, 1997-1998 m. - Lietuvos Respublikos prezidento patarėjas, nuo 1998 m. - Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Respublikos prezidento kanceliarijos direktorius.

1996 m. G. Ilgūnas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Žmona Birutė - lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Vaikai - Stasys, Rasa, Ugnė ir Milda.
   
Eidamas 74-uosius metus, 2010 gegužės 8 d., mirė šį pasižymėjusi asmenybė.
   
 Tikiu, kad ne tik gimti, bet ir numirti bus lemta Nepriklausomoje Lietuvoje, kad anksčiau ar vėliau, anot "Tautinės giesmės", saulė Lietuvos tamsumas prašalins ir šviesa, ir tiesa lydės mūsų tautos ir valstybės žingsnius.

Knygos

1983 m. – „Jonas Čerskis“,
1987 m. – „Vincas Pietaris“,
1995 m. – „Prie Sasnos ir Šešupės“,
2000 m. – „Kazys Grinius“.
2000 m. - „Šaknys“,
2003 m. - „Steponas Kairys“
2003 m. - „Česlovas Kudaba“
2004 m. - „Sąjūdis Jonavoje 1988–1990“

Biografas.lt naujienos

www.biografas.lt

Vertingos nuorodos

www.bernardinai.lt
www.lrs.lt
www.jonbiblioteka.lt

Komentarai

Kolkas komentarų nėra

Komentuoti

Norėdami komentuoti turite prisijungti!

© 2009 - 2012 Biografas.lt - Sprendimas: BQ www.bq.lt