Gintaras Sodeika

Gintaras Sodeika – lietuvių dailininkas, kompozitorius, visuomenės ir kultūros veikėjas.

Gimė 1961 balandžio 27 d. Vilniuje. Baigęs aštuonias klases įstojo į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, baigė choro dirigavimo specialybę. Didžiausią dėmesį skyrė kūrybai. Tai ir nulėmė sprendimą toliau mokytis kompozicijos. 1986 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją, profesoriaus Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę. Po baigimo daug bendradarbiavo su įvairiais muzikos ir teatro kolektyvais, propagavusiais naująją muziką. Kūrė simfoninę, kamerinę muziką, muziką filmams ir spektakliams.

1990 m. susipažino su režisieriumi Oskaru Koršunovu, su kuriuo turi ir dabar kūrybinių projektų.. Sukūrė muziką beveik visiems jo spektakliams. Už šiuos kūrinius buvo apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle (1998 m.) ir Auksiniu scenos kryžiumi (2006 m.). Už muziką spektakliui „Vaidinant auką“ pelnė Tarptautinio Torūnės teatrų festivalio apdovanojimą. Yra trijų „hepeningų“ festivalių sumanytojas ir kuratorius.

Išleista audiokasetė “Ten būti čia" ir "Senės" muzikos bei du CD: "Roberto Zucco" ir "Parazitai". Rašo simfoninę, kamerinę, taip pat muziką teatrui ir kinui. Kuria “garso dizainą” netradicinei aplinkai, vaizduojamųjų menų pristatymui. Gintaro Sodeikos kūriniai skambėjo Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Anglijoje, Kanadoje. Domisi netradicinių menų netradicinėmis pristatymo formomis. Dailininkų grupės “Žalias lapas” narys ir parodų dalyvis.

Trijų hepeningų festivalių AN – 88, AN – 89 ir NI – 90 sumanytojas ir kuratorius. Nuo 1996 metų Gintaras Sodeika vadovauja Lietuvos kompozitorių sąjungai. 1998 m. už muziką O.Koršunovo spektakliui “Roberto Zucco” apdovanotas “Kristoforu”. 2000–2003 m. buvo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos prezidentas ir Lietuvos muzikos akademijos elektroninės muzikos studijos vedėjas. 2003 m. dirbo R. Žakaitienės vadovaujamos Lietuvos kultūros ministerijos viceministru.

Visą G. Sodeikos kūrybą būtų galima apibendrintai suskirstyti į tris kategorijas. Pirmoji - įvairi "nekonvencionali" kūryba, tokia kaip hepeningai, garsinės instaliacijos, instrumentinio teatro žanro kūriniai ir pan. Čia kompozitorius daugiausia reiškėsi devintajame dešimtmetyje, o iš šios srities jo darbų labiausiai pagarsėjo "Baza Gaza" - vyksmas garso ir vaizdo juostoms bei kvapams, anuomet (1988) sukėlęs daug ir įvairių, gan kontroversiškų reakcijų.

Visai natūralus atrodo kompozitoriaus perėjimas nuo šitokio pobūdžio kūrybinės veiklos prie muzikos dramos spektakliams. Režisieriaus Oskaro Koršunovo ir kompozitoriaus Gintaro Sodeikos glaudaus ir ilgalaikio bendradarbiavimo rezultatas - unikalus muzikos vaidmuo jų spektakliuose: muzikos ten visuomet daug, ji aktyviai kreipia spektaklio dramaturginę eigą, modeliuoja ją pagal savus, vidinius muzikinių formų dėsningumus.

Dar viena Gintaro Sodeikos kūrybos sritis - tai "konvencionali" kamerinė, vokalinė, chorinė, simfoninė muzika. Čia taip pat nestinga nei savito "teatrališkumo", nei kūrybiškų sąsajų su moderniąja popkultūra. Antai vienas iš dažniausiai tiek Lietuvos, tiek užsienio koncertų salėse skambančių jo kūrinių - "Garso ontologija Nr.2" dviem fortepijonams - tai intriguojanti techno muzikos stilizacija tradiciniams instrumentams ir tradicinei koncertinei aplinkai. Koncertinę Sodeikos kūrybos kryptį pratęsia kompozicijos su minimalizmo ir džiazo elementais (tokios kaip "Tremors" dešimčiai instrumentų), kur humoras ir žaismingumas dažnai dera su savotišku griežtu, atšiauriu skambesiu - tai vienas iš paradoksų, apskritai būdingų visai šio autoriaus muzikai.

Gintaro Sodeikos muzika teatro spektakliams:

1990 m. Ten būti čia pagal Daniilą Charmsą; rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos akademinis dramos teatras, Vilnius
1992 m. Senė pagal Daniilą Charmsą; rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos akademinis dramos teatras, Vilnius
1994 m. Labas Sonia Nauji Metai pagal Aleksandr Vvedenskij; rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos akademinis dramos teatras, Vilnius
1994 m. Senė 2 pagal Daniilą Charmsą ir Aleksandrą Vvedenskij; rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos akademinis dramos teatras, Vilnius
1997 m. P.S. Byla O.K. pagal Sigitą Parulskį; rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos akademinis dramos teatras, Vilnius
1998 m. Roberto Zucco pagal Bernard-Marie Koltesą, rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos akademinis dramos teatras,
1999 m. Shopping and fucking pagal Marką Ravenhillą, rež. Oskaras Koršunovas; OK teatras, Vilnius
2000 m. Ugnies veidas pagal Marių von Mayenburgą; rež. Oskaras Koršunovas; OK teatras, Frankfurtas prie Oderio, Vilnius
2000 m. Vienos nakties susitikimas pagal Goraną Stefanofskį; rež. Oskaras Koršunovas; Tarptautinis THEOREM projektas "Hotel Europa", OKT, Viena, Bona, Avinjonas, Stokholmas, Bolonja, Vilnius
2000 m. Meistras ir Margarita pagal Michaiilą Bulgakovą; rež. Oskaras Koršunovas, OK teatras, Avinjonas, Vilnius
2001 m. Mes ne pyragai pagal Daniilą Charmsą, Aleksandrą Vvedenskį; rež. Oskaras Koršunovas; Toršovo teatras, Oslo
2001 m Parazitai pagal Marių von Mayenburgą, rež. Oskaras Koršunovas; OK teatras, Vinius
2002 m. Malыš pagal Marių Ivaškevičių; rež. Marius Ivaškevičius; OK teatras, Vilnius
2002 m. Barboros Radvilaitės testamentas pagal Sigitą Parulskį; rež. A.Latėnas, Valstybinis Jaunimo teatras, Vilnius
2002 m. Oidipas karalius pagal Sofoklį, rež. Oskaras Koršunovas; rež. Oskaras Koršunovas, OK teatras, Duisburgas, Zalcburgas, Ciūrichas, Vilnius
2003 m. Žiema pagal Jan Fosse; rež. Oskaras Koršunovas; Toršovo teatras, Oslo

Vertingos nuorodos

www.vrk.lt
www.okt.lt
www.manobalsas.lt

2011 08 02