Česlovas Juršėnas – Lietuvos politikas, žurnalistas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras.

Česlovas Juršėnas

Gimė 1938 m. gegužės 18 d. Lietuvoje, Panižiškės kaime (Ignalinos rajone), valstiečių šeimoje. 1955 m. aukso medaliu baigęs Ignalinos vidurinę mokyklą (dabar – Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinė mokykla) įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą (dabar – Vilniaus universitetas), kurį 1960 m. baigė ir įgijo žurnalisto specialybę. 1973 m. Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) aukštojoje partinėje mokykloje baigė žurnalistikos specialybės studijas.

15 metų dirbo žiniasklaidos baruose: iš pradžių savaitraščio „Statyba“, dienraščio „Tiesa“ redakcijose, o nuo 1964 m. – Televizijos ir radijo komitete tarptautiniu apžvalgininku, Televizijos informacijos redakcijos vyriausiuoju redaktoriumi.

1973–1975 m. dirbo Lietuvos komunistų partijos Centro komitete instruktoriumi.
1975–1978 m. – LTSR Ministrų Tarybos kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas.
1978–1983 m. – „Vakarinių naujienų“ dienraščio vyriausiasis redaktorius.
1983–1988 m. dirbo Lietuvos komunistų partijos Centro komitete Spaudos, televizijos ir radijo sektoriaus vedėju.

Prasidėjus Atgimimui, grįžo į Lietuvos televiziją. 1988–1989 m. organizavo ir vedė pirmąsias „Atgimimo bangos“ ir kitas populiarumą turėjusias laidas. 1989 m., įvedus Vyriausybės informacijos atstovo pareigybę, tapo pirmuoju atgimstančios Lietuvos valdžios atstovu spaudai, vėliau – taip pat atsakingu už ryšius su Aukščiausiąja Taryba. 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas. Dirbo Valstybės atkūrimo ir Konstitucijos komisijoje. Buvo išrinktas į pirmųjų sesijų sekretoriatą, vėliau – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo seniūno pavaduotoju. 1992–1996 m. – VI Seimo narys, buvo išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju, ėjo Seimo Pirmininko pareigas, nuo 1993 m. vasario 25 d. iki 1996 m. lapkričio 25 d. – Seimo Pirmininkas. 1996–2000 m. – VII Seimo narys, seime dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete, vadovavo opozicinei Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijai.

2000–2004 m. – VIII Seimo narys. Seime ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo, Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas, 2004 m. balandžio 6 d. – 2004 m. liepos 12 d. laikinai ėjo Seimo Pirmininko pareigas. Kandidatavo 2004 m. Prezidento rinkimuose.

2004–2008 m. IX Seimo narys, seime ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo (2004–2006 m.), pirmojo pavaduotojo (2006–2008 m.) ir Seimo Pirmininko (2008 m.) pareigas. Dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Buvo Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas.

Nuo seno yra socialdemokratinių pažiūrų. Aktyviai dalyvavo Lietuvos komunistų partiją atskiriant nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos ir ją pertvarkant socialdemokratiniais pagrindais. Nuo 1990 m. buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys, 1996–2001 m. – partijos pirmininkas. Siekė kairiųjų politinių jėgų vienybės. Susijungus Lietuvos socialdemokratų (LSDP) ir LDDP partijoms, nuo 2001 m. pradžios ėjo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas, dabar yra LSDP tarybos, prezidiumo narys.

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos narys, buvo Teismų tarybos narys. 2004 m. jam suteiktas Mykolo Romerio universiteto garbės daktaro vardas. Tarptautinės informatizavimo akademijos prie Jungtinių Tautų narys (2002 m.).

Išleido keletą knygų ir žinynų apie pasaulį ir politiką. Poilsio neįsivaizduoja be šachmatų. Nėra žaidęs aukšto rango oficialiose varžybose, užtat mąstymo dvikovoje yra susirungęs su žymiais politikais. Buvo renkamas Lietuvos šachmatų federacijos prezidentu. Kolekcionuoja žymiausių dabarties politikų raštus ir karikatūras.

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai Komandoro kryžiumi (2001 m.), Marijos žemės II klasės ordinu (Estija, 2004 m.), Vytauto Didžiojo ordino Didžiojo kryžiaus kavalierius (2004 m.), Ukrainos Jaroslavo Išmintingojo trečiojo laipsnio ordinu (2006 m.), Belgijos ordinu, Petro Vileišio vardo nominacijos laureatas (2006 m.). Jam suteikti Švenčionių (2003 m.) ir Ignalinos (2006 m.) rajonų garbės piliečių vardai.

Žmona Jadvyga – pensininkė, sūnus – habilituotas daktaras (fizika), Vilniaus universiteto profesorius, anūkas Juras – studentas. 

Vertingos nuorodos

www3.lrs.lt
www.lddp.lt

Medžiagą surinko: Mindaugas Starkus