Darius Meškauskas

Darius Meškauskas – lietuvių aktorius.

Gimė 1964 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniaus vietinėje mokykloje. Jau besimokydamas mokykloje lankė dramos būrelį. Nuo 1982 iki 1988 metų studijavo tuometinės Valstybinės konservatorijos (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktoriaus meistriškumo katedroje ir studijas baigė su pagyrimu. Po to dvejus metus dirbo Marijampolės dramos teatre, o 1990 m. sulaukė kvietimo tapti Klaipėdos dramos teatro aktoriumi. Nuo 2001 m. šiame teatre jis dirba ir režisieriaus asistentu.

2005 metų rudenį D.Meškauskas debiutavo vieno aktoriaus komedijoje 'Urvinis žmogus".

„Jeigu būčiau jaunas, dabar tai suvaidinčiau, ką turėjau jaunas vaidint. Bet nebėra sveikatos. Užtat yra patirtis.“ 

Aktoriaus mintys iš duotų intervių

Ar nenorėtum sugrįžti į Vilnių? Vis dėlto pačiam jis – gimtasis miestas...

O kokia prasmė grįžti į Vilnių tam, kad ten būti ir laukti, kai čia tu turi? Ir ten palauktum, pasikankintum, atsirastų to darbo, aš manau. Bet ar yra prasmė? Kitas dalykas, kai režisierius tave pasikviečia, kai yra konkretus darbas. Po to galbūt kitas... Juk visiškai nesvarbu, kur tu miegi. Dabar tos geografinės ribos pamažu išsitrina. Lyg ir vaidinsiu naujame Kauno muzikinio teatro spektaklyje, - stato įžymųjį „Kabaretą“. Prisimenate Bobo Foso filmą su Laiza Mineli? Jis sukurtas pagal pjesę. Kauniečiai dabar statys ją su labai įdomia kviestine komanda ir kviečia mane konferansjė vaidmeniui.

Kine aktorius turbūt jaučiasi kitaip nei teatre?

Kine reikia „galva vaidinti“. Daugiau, intensyviau mąstyti ir mažiau galvoti apie savo veidą, mimiką, plastiką. Vidinio mąstymo intensyvumas – štai kas svarbiausia. Visa tai galima „perskaityti“ stambiu planu. Kine yra daugybė įvairiausių priemonių – stambus planas, detalė, dublis, gali pakartoti, jei nepavyko. Tas pačias mintis gali išreikšti daugybe kitų priemonių. Išvis kinas yra daugiau režisieriaus, o ne aktoriaus kūryba. Kūrybinė laisvė įmanoma tik teatre. Bet kinas savotiškai paįvairina teatro aktoriaus patirtį, be to, suteikia galimybę sutikti įvairių žmonių. Žinote, kai dirbi dešimt ir daugiau metų tame pačiame teatre, labai retai, kai partneris tave nustebina.

Sukūrėte daug vaidmenų Klaipėdos dramos teatre, ir dauguma iš jų yra vadinamieji vedėjų, konferansjė, jungiamosios grandies pobūdžio. Kokie vaidmenys, be Hamleto, buvo etapiniai, atvėrę kažką nauja Jūsų kūrybinėje biografijoje?

Etapiniai vaidmenys yra tie, kurie atveria tavyje naują puslapį. Tu nustembi - nejaugi ir tai manyje yra. Pirmasis turbūt buvo Jasonas S. Šaltenio „Jasone" (rež. A. Latėnas). Paskui prasidėjo vedėjų jungiamųjų vaidmenų plejada: Rašytojas T. Viljamso „Sename kvartale" (rež. P. Gaidys), Šokėjas Haris „Geriausias gyvenimo laikas" (rež. R. Kudzmanaitė), Juokdarys „Venecijos pirklyje" (rež. P. Gaidys), Ruprechtas „Sukultame ąsotyje"(rež. P. Gaidys). Atkočiūno režisuoti spektakliai - Ustinovo „Fotofinišas", Polibijus F. Diurenmato „Augėjo tvartai", Impresarijus Giniočio režisuotame spektaklyje „Ožys" ir kt. Bet tai yra labai įdomu, nes tu turi be teksto sukurti vaidmenį ir palaikyti spektaklio kvėpavimą, tu laikai pirštus ant spektaklio pulso, jį organizuoji, palaikai ritmą. Visų šių savybių reikia Hamletui. Kad žiūrovas identifikuotų save su Hamletu, reikia, kad jis, kad ir kaip būtų keista, būtų nekoks. Hamletas - ne ryški, charizmatiška, tobula asmenybė, bet tarsi pats laikas. Tarsi veidrodis. Tai net ne vaidmuo, o mechanizmas Hamletas, kuris turi išrinkti save po molekulę ir pasklisti erdvėje arba tapti laiku. Mechanizmas Hamletas tikriausiai yra laiko atspindys.

Vaidmenys teatre

Jasonas – Saulius Šaltenis. Jasonas, 1993 m.
Ruprechtas – Henrikas fon Kleistas Sukultas ąsotis, 1994 m.
Haris – Viljamas Sarojanas Geriausias gyvenimo laikas, 1994 m.
Benediktas – Viljamas Šekspyras. Daug triukšmo dėl nieko, 1997 m.
Matis – Bertoldas Brechtas. Ponas Puntila ir jo tarnas Matis, 2001 m.
Impresarijus – pagal Moljerą, Ožys, 2001 m.
Špylmanas – Gintaras Grajauskas. Komiksas, arba Žmogus su geležiniu dančiu, 2002 m., Klaipėdos pilies teatras
Kajuga - Gintaras Grajauskas. Rezervatas, 2004 m.
Heningas – Marius fon Majenburgas. Šaltas vaikas, 2004 m.
Konferansjė – Džonas Kanderis. Kabaretas, 2004 m., Kauno muzikinis teatras
Urvinis – Robas Bekeris. Urvinis žmogus, 2005 m.
Cezaris – Augustas Strindbergas Kelias į Damaską, 2007 m.
Fredas Grehemas / Petručijus – Kolas Porteris. Bučiuok mane, Keit, 2007 m., Kauno muzikinis teatras
Hamletas – Viljamas Šekspyras. Hamletas, 2008 m.

Darbai Keistuolių teatro spektakliuose

1988 - „Brisiaus galas" (kūrybinė grupė)
1998 - „Daktaras Stasys, arba Raudonojo kryžiaus keliai" pagal A.LLoydą Webberį (rež. Aidas Giniotis)
2005 – Kęstučio Antanėlio ir Sigito Gedos „Meilė ir mirtis Veronoje“ – Paris, Merkucijus (rež. Aidas Giniotis)

Filmografija

Lietuviškas tranzitas (Литовский Транзит), rež. Evaldas Kubilius, 2003 m.
Vienui vieni, 2004 m.
Nebijok: Popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimas (Have No Fear: The Life of Pope John Paul II), Five Mile River Films, Lietuva/JAV, 2005 m.
Moterys meluoja geriau, TV serialas, 2008 m.

Vertingos nuorodos

www.durys.daily.lt
www.bernardinai.lt
www.ve.lt
www.okt.lt

2010 07 16