Andrius Sniadeckis

Andrius Sniadeckis - antropologijos pradininkas Lietuvoje, biologas, chemikas, medikas, filosofas, 1797-1832 m. Vilniaus universiteto profesorius.

Dėstė chemiją, 1798-1803 m. - ir farmaciją. 1827-1832 m. terapijos katedros ir klinikų vedėjas. 1832-1838 m. dirbo Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademijoje. Veikaluose "Organinių kūnų teorija" (lenkų k., 1804-1811) ir "Pastabos apie vaikų fizinį auklėjimą" (lenkų k., 1805-1806) nagrinėjo žmogaus vietą gamtoje, žmonių rases, organizmo amžines ypatybes, žmogaus kūno sudėtį, sukūrė originalų vaiko amžiaus skirstymą į periodus.

Gimė 1768 m. vakarų Lenkijoje, netoli Poznanės. Studijavo Krokuvoje, Pavijoje, Edinburge.  Rėmė slaptas Filomatų ir Filaretų draugijas. Dirbo Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademijoje. Buvo žymus gydytojas praktikas. 1800 m. parasė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį lenkų kalba. Polemizavo su novatoriškomis Johno Daltono ir Jonso Jacobo Berzeliuso teorijomis, nors šiaip jo chemijos darbai yra aukšto lygmens. 1808 m. Uralo platinos rudoje atrado naują elementą vestį, bet Paryžiaus akademija to atradimo nepatvirtino; manoma, kad vestis yra tas pat, kas 1844 m. atrastas rutenis.

Daug dirbo biologijos ir biochemijos srityje. Sniadeckio studija Teoria jestestw organicznych (Organiniu kūnų teorija, 1804-1811 m.), išversta į prancūzų, vokiečių ir rusų kalbas, yra vienas pirmujų pasaulyje teorinės biologijos ir biochemijos vadovėlių. Jame nagrinėjami organizmo ir aplinkos tarpusavio sąveikos, fotosintezės, medžiagų apykaitos procesai. Pripažindamas vitalizmo teoriją ir rūšrių nekintamumo koncepciją, Sniadeckis laikė, kad rūšys atsirado tam tikra eilės tvarka ir kad išoriniai veiksniai daro joms įtaką. Propagavo higieną, dietetiką, fizinį lavinimą, buvo Lietuvos pediatrijos pradininkas. Filosofijoje, kaip ir jo brolis Janas, sekė prancūzų švietejais ir skotų „sveiko proto" mokykla; priėme ir kai kuriuos kantizmo elementus.

Andriejus Sniadeckis dalyvavo ir miesto visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime. Buvo vienas Dziennik Wilenski (Vilniaus žurnalo) steigėjų ir redaktorių (1805-1806, 1815). Prisidėjo prie Vilniaus medicinos draugijos įkurimo (1805), buvo jos pirmasis pirmininkas. Taip pat dalyvavo steigiant Šubravcų (Nenaudėlių) draugiją, nuo 1819 m. jai vadovavo. Tos draugijos laikraštyje Wtadomoki Brukowe (Gatvės žinios) spausdino satyrinių feljetonų ciklą Prozniacko-fibzoficzna podroz po bruku (Dykinėtojo filosofiška kelionė gatvės grindiniu, 1818-1821), kuriam įtaką padarė anglų humoristas Lawrence'as Sterne'as. Pasirašinejo Sotvaru, paėmęs tą vardą is Jono Lasickio žemaitiškų dievų sąrašo.

Vilniuje gyveno Franko namuose (Didžioji g. 1/2), skaitė paskaitas Chemijos kolegijos rūmų apskritojoje salėje (A. Volano g. 2/7). Mirė 1838 m. gegužės 11 d. Vilniuje, palaidotas Barinskių dvare Jašiūnuose.

Vertingos nuorodos

www.leidykla.eu
www.xxiamzius.lt
mokslasplius.lt

Šaltiniai

Zinkevičius Zigmantas, Tautos kilmė. Vilnius, 2006