Laurent Gaudé

Laurent Gaude – prancūzų rašytojas.

Studijavo teatrą ir parašė daug dramos kūrinių: „Onysos le furieux“, „Cendres sur les mains“, „Médée Kali“, ir „Le Tigre bleu de l'Euphrate“.

Skortų saulė (Le Soleil Des Scorta)

Pati garbingiausia Prancūzijoje brolių Goncourt’ų premija 2004 m. atiteko Laurent’ui Gaudé už romaną “Skortų saulė”. Tai trečiasis jo romanas. Iki tol jis garsėjo pjesėmis (parašė vienuolika) ir antruoju romanu – “Karaliaus Congoro mirtis”.
Romano “Skortų saulė” veiksmas vyksta pietinėje Italijoje ir pasakojama apie penkias Skortų šeimos kartas, kurios vienaip ar kitaip bando įsitvirtinti savo krašte.

Skortų giminę persekioja gėdos dėmė. Nedideliame kaime Montepuče Skortos gyvena vargingai ir nesusikrauna turtų, bet prisiekia iš kartos į kartą perteikti savo gyvenimo patirtį. Išskyrus kuklią šeimos įmonę – tabako krautuvėlę, kurią pasistatė už vadinamuosius “Niujorko pinigus”, – jų turtas toks pat nematerialus kaip ir patirtis, susidedanti iš prisiminimų, išminties prošvaisčių, džiaugsmo kibirkštėlių...Ir paslapčių. Visą istoriją buvusiam Montepučo klebonui pasakoja senutė Karmela, nes bijo, kad netrukus viską pamirš.

Kupinas saulės ir tikro humanizmo, Laurent’o Gaudé romanas vaizduoja Skortų šeimos gyvenimą Apulijoje. Kiekvienos kartos, kiekvieno individo likimas byloja apie didžiavimąsi savo šeima ir atrastą laimę.

Karaliaus Congoro mirtis (La Mort du roi Tsongor)

Protėvių Afrikos širdyje senas Masabos karalius Congoras, milžiniškos imperijos valdovas, ruošiasi ištekinti savo dukterį. Bet sužadėtuvių dieną staiga atsiranda kitas jaunikis. Kyla karas, miestas virsta apgulta Troja, nesantaikos apimtais Tėbais. Karalius miršta, tačiau negali ilsėtis ramybėje nusiaubtame mieste. Jauniausiajam sūnui Subai tenka užduotis apkeliauti šalį ir pastatyti septynis kapus pagal didžiai garbinamo – ir didžiai neapkenčiamo – karaliaus Congoro atvaizdą.
Naujas Laurent’o Gaudé romanas epinio pasakojimo stiliumi ir puikia kalba atskleidžia pirmines įvykių priežastis, herojų drąsą, liepsningą grožį ir lemtingą pralaimėjimo nuojautą. Kiekvienam iš jų tenka vienaip ar kitaip patirti gėdą. Tokia slaptoji tiesa, pranokstanti širdies polėkius ir genties įstatymus. Galbūt tai ir yra tragedijos esmė.

Vertingos nuorodos

www.knyguklubas.lt
www.evene.fr

2010 07 29