Angela Merkel

Metai: 1954-07-17 -
Tautybė: Vokietis
Amžius: 20 - 21
Profesija: Politikas

Angela Merkel

Angela Merkel – vokiečių politikė, kanclerė, viena įtakingiausių Europos politikių.

Gimė 1954 m. liepos 17 d. kaip Angela Dorothea Kasner, tėvo pastoriaus Horst Kasner ir jo žmonos, anglų kalbos mokytojos Herlind Jentzsch šeimoje. A. Merkel tėvas studijavo teologija Heidelberge ir vėliau Hamburge. 1954 m. tėvas buvo paskirtas pastoriauti Quitzowo mieste, Rytų Vokietijoje. Ir visa šeima buvo priversta persikelti į Templino miestą. Jos tėvas Rytų Vokietijoje atidarė seminariją ir vadovauja invalidų namams. Valdžiai jis buvo užkietėjęs komunistas ir todėl šeimai buvo suteikta privilegija naudotis dviem automobiliais ir jie galėdavo dažnai išvykti į Vakarus.

Besimokydama mokykloje A. Merkel priklausė socialistų jaunimo grupei „Laisvas Vokietijos Jaunimas“ (LVJ), kur užėmė Kultūros sekretorės pareigas, nors galima rasti, kad ji dirbo Agitacijos ir propagandos departamento sekretorės pareigas. Baigusi vietinę mokyklą, toliau mokslus tęsė Templino ir Leipcigo universitetuose (1973-1978 m.), kur pasirinko studijuoti fiziką. Būdama studentė aktyviai dalyvavo studentiškame gyvenime. Vėliau dirbo centrinio instituto Fizikinės chemijos mokslų akademijos Berlyne-Adlershofe. 1978-1990 m. Dirbdama pramoko rusiškai ir apsigynė daktaro laipsnį už dizertaciją apie kvantinę chemiją.

1989 m. A. Merkel po Berlyno sienos griuvimo prisijungė prie demokratinių jėgų ir per pirmus demokratinius rinkimus Rytų Vokietijoje buvo išrinkta laikinosios vyriausybės atstove prieš suvienijimą. 1990 m. gruodžio mėnesį vyko rinkimai į Bundestagą, kur Angela Merkel buvo išrinkta Nordvorpommern ir Rügen rinkimų apygardoje. Ši rinkimų apygarda kanclerės yra iki šiandien. Patekus į Bundestagą ji padarė milžinišką politinę karjerą. Vadovaujant Helmutui Koliui (Helmut Kohl) ji pakilo iki jo pavaduotojų ir du kartus užėmė ministro postą.

1998 m. H. Kolio vadovaujami Krikščionių demokratų sąjungą pralaimėjo visuotinius rinkimus ir atėjo metas permainoms pačioje partijoje. A. Merkel buvo paskirta generalinė sekretore. 2000 m. įvykęs korupcijos skandalas smarkiai pakenkė Krikščionių demokratų sąjungos (KDS arba CDU) nariams, ypač H. Koliui, kuris buvo kaltinamas ėmęs kyšius. Busima kanclerė pradėjo kritikuoti aukštų pareigūnų neskaidrius ryšius ir kvietė viską pradėti nuo nulio. Taip ji privertė atsistatydinti Volfgangą Šaubę (Wolfgang Schäuble) ir tą patį H. Kolį.

2000 m. balandžio mėnesį ji tarpo partijos pirmininkė, tačiau jai nepavyksta mesti iššūkio Gerchardui Šrioderiui (Chancellor Gerhard Schröder), nes nesulaukė pakankamai paramos iš KDS sesės Bravarijos Krikščioniškos socialinės sąjungos. (CSU). Mesti iššūkį Gerchardui Šrioderiui buvo paskirtas Edmundas Stoiber (Edmund Stoiber), kuris vėliau per įvykusius rinkimus akivaizdžiai pralaimėjo savo konkurentui. Po pralaimėjimo A. Merkel privertė atsistatydinti Friedrich Merz, kuris ėjo Bundestago pirmininko pareigas ir kurį pakeitė pati Angela Merkel.

Tapusi lydere ji pateikė esmines Vokietijos ekonomikos reformas socialinėje ir darbo sistemoje. Ji siūlė naikinti progresinius mokesčius, padidinti leidžiamų dirbti valandų skaičių ir kitus punktus. A. Merkel taip pat pasisakė už stiprią transatlatinę partnerystę tarp Vokietijos ir JAV. Prasidėjus invazijai į Iraką, Vokietijos politikė pareiškė, kad tai neišvengiama, o tuo tarpu Gerchardas Šrioderis vykdė aktyvią kampaniją prieš karą. CDI-CSU populiarumas silpo. 2005 m. vykusiose rinkimus A. Merkel vadovaujami Kriščionių demokratų sąjunga tik vienu procentu aplenkė Socialdemokratus ir abi šios partijos buvo priverstos sudaryti didžiąją koaliciją.

Kiti faktai

Angele Merkel žurnalo „Forbes“ buvo pripažinta įtakingiausia moterimi 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metais. 2007 m. rugsėjo 25 d. kanclerė Angela Merkel pasitiko Dalai Lamą privačiame pokalbyje Berlyne. Tai sukėlė Kinijos protestus, kuri vėliau atšaukė derybas su Vokietijos pareigūnais. A. Merkel buvo dažnai lyginama su Britanijos Premjere Margaret Tečer ir Vokietijos kanclerei buvo lipdomos etiketės: „Geležinė Ledi“, „Geležinė mergaitė“ ar „Geležinė Frau“. Anglų premjerė taip pat turėjo mokslinį laipsnį chemijoje.

1977 m. ji ištekėjo už savo vyro Ulrichas Merkel, su kuriu išsiskyrė 1982 m. Antrasis jos vyras chemijos profesorius, Joachim Sauer, su kuriuo susituokė 1998 m. Vokietijos politikė neturi vaikų. Politikės kritikams, po Berlyno sienos griuvimo prisijungimas prie „Demokratinio proveržio“ kelia nemažai įtarimų. Žinant, kad griūnant sienai CŽV verbavo senus komunistus, tai Vokietijoje galime išgirsti kaltinimų, kad prisijungimą prie demokratinių jėgų inspiravo amerikiečiai, o ne pati Angela nusprendė.

Angelą Merkel palaiko dvi stambios korporacijos: ji gali tikėtis Fridos Špringer, koncerno „Axel Springer“, kuriam priklauso 180 laikraščių ir žurnalų, tarp kurių „Bild“, „Die Welt“, paveldėtojos paramos. Kompanijos žurnalistai privalo pasirašyti ypatingą susitarimą, pagal kurį jie įsipareigoja stengtis stiprinti transatlantinius ryšius ir rūpintis Izraelio valstybės gynyba. Angela Merkel taip pat gali pasikliauti savo drauge Liza Mon, grupės „Bertelsmann“, į kurią įeina holdingas RTL, „Prisma“, „Randam House“, lydere. (Sekunde.lt)