Ernesto Rafaelis Guevara de la Serna (Che Guevara) - argentiniečių kilmės revoliucionierius, marksistas, gydytojas, rašytojas ir partizanas.
Gimė 1928 m.gegužės 14 dieną. La Igernoje. Argentinoje. Jis gyveno daugiavaikėje, 5 vaikų šeimoje, kurioje buvo vyriausias. 1948 m. įstojo į Buenos Aires universitetą, studijavo mediciną. 1953 m. baigė medicinos studijas. 1952 m. jo galvoje kilo revoliucinės mintys ir idėjos. Tam turėjo įtakos kelionė po Lotynų Amerikos šalis su motociklu. Per šią kelionę Che Guevara nukeliavo 12 tūkstančių kilometrų, savo akyse matė skurdą, neviltį. Visa tai aprašė „Motociklininko dienoraštyje“ . Kelionėje įgijo patirties, kurią vėliau panaudojo partizaniniuose karuose. Tais laikais motociklas nuolat gesdavo ir Guevarai tekdavo galvoti kaip išgyventi. Nenuostabu, kad šiai asmenybei neretai tekdavo nakvoti po atviru dangumi.
Po kelionės Che Guevarą iškėlė mintį, kad visos Lotynų Amerikos šalys yra vienas darinys ir jame neturi būti sienų. Turbūt dėl šių idėjų šiandieniniame pasaulyje ši asmenybė sulaukė pritarimo iš anarchistų, globalistų ir kitų grupių.
Galiausiai Che Guevera apsistojo Gvatemaloje, kur tuometinis prezidentas Jacobo Arbenz Guzman bandė vykdyti reformas. Tačiau 1954 m.Amerikos vyriausybė padedama CŽV nuvertė nuo sosto prezidentą. Pamatęs šiuos įvykius jis apkaltino JAV imperializmu. Po šių įvykių Guevaros galvoje sustiprėjo mintis, kad visas problemas gali įveikti Socialistinė santvarka. Gvatemaloje jis išpopuliarėjo ir netgi gavo pravardę „Če“. Pravardė jam prilipo dėl žodžio „Če“, kuris reiškia draugužis.
Išvykęs iš Gvatemalos, persikėlė į Meksiką, kurioje susipažino su komunistų siela Fideliu Kastro. Tuo metu Fidelis Kastro buvo pasitraukęs iš Kubos į Meksiką ir įkūręs „Liepos 26 –osios judėjimą“. Norėdamas išgyventi Če Guevara vertėsi knygų pardavėju, fotografu, gydytoju. Abu revoliucionieriai buvo sukilėliai, sukūrę karinę stovyklą, kurioje ruošėsi revoliucijai.
F.Kastro armijoje Guevara buvo vienas gerbiamiausių karių. Jis buvo disciplinuotas, drąsus ir po kiek laiko užėmė vienas aukščiausias pareigas sukilėlių armijoje. 1956 m. visa sukilėlių armija atplaukė į Kubą ir susirėmė su vyriausybės armija. Sukilėliai patyrė pralaimėjimą, iš kurių
išgyveno viso labo tik 11 tarp kurių Fidelis Kastro ir Če Guevara. Likę gyvi sukilėliai pasitraukė į Siera Maestros kalnus ir tęsė partizaninį karą. Gydytojo žinios, sukaupta patirtis, padėjo kalnuose įsitvirtinti ir tęsti pasipriešinimą kartu su Fideliu Kastro .
1958m. įvyko lemiamas mūšis Santa Klaroje su generolo Baptistos armija. Guevaros armija laimėjo ir 1959 sausio pradžioje liepos 26 -osios judėjimas perėmė valdžią Kuboje. Po pergalės revoliucionierius F. Kastro suteikė Če Guevarai Kubos pilietybę. Po pergalės Guevara išsiskiria su savo puertorikiete žmona ir veda viena iš F. Kastro armijos moterų. Fidelis pasitikėjo savo bendražygiu ir jam suteikė visus svarbiausius postus kaip Kubos centrinio banko vadovo ar pramonės ministro. Įvykdžius revoliucija Che Guevara parašo vadovėlį savo pasekėjams „Partizanų karas“, kurį iškart išstudijavo CŽV.
1964 m. kartu su Kubos delegacija atvyko į Niujorką, kur Jungtinėse tautose sakė kalbą. Sutiko duoti interviu CBS televizijai ir individualiai bendravo su Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriais: Eugene McCarthy, kanadiečiu radikalu Michelle Duclos.
Che Guevara tų pačių metų gruodžio 2 dieną atskrido į Paryžių, vėliau iš kur prasidėjo didžiulė kelionė laivu aplink pasaulį: aplankė Kinija, Arabų Emyratus, Egiptą, Alžyrą, Ganą ir t.t. Jo stotelė buvo ir Šiaurės Korėja, kurioje jis pateikė savo žinias apie revoliuciją Kuboje. Į Kubą grįžta Kovo 14 dieną.
1965 m. Guevara palieką Kubą ir persikelia į Kongo demokratinę Respubliką ir Boliviją. Šiose šalyse jam nepavyko įgyvendinti revoliucijų. Manoma, kad pagrindinė išsiskyrimo su F. Kastro priežastis ideologiniai skirtumai. F. Kastro daugiau bendravo su Sovietų sąjunga, o Che jautė palankumą kinietiškajam komunizmui.
Atvykęs su 100 karių į Kongą po 8 mėnesių trukusios kovos sukilėliai buvo nugalėti. Bet Che nepasidavė. Kita jo stotelė buvo Bolivija, kurioje jau laukė pasala. Dar prieš pasalą Guevarą bandė užmegzti ryšius su Boivijos ir SSRS komunistais. Taip pat ir su Kuba, tačiau veltui. Bet dalis Bolivijos komunistų prisijungė prie Guevaros armijos. Vyko kova su Bolivijos armija. Dabar žinoma, kad Bolivijos armijai padėjo treniruotis specialieji JAV daliniai.
1967 m. spalio 8 dieną Bolivijos džiūnglėse CŽV surengė operaciją, kurioje buvo pagautas Che Guevara ir kitą dieną sušaudytas. Siekiant įrodyto šio revoliucionieriaus mirtį, jo kūnas buvo demonstruojamas viešai, žmonės nuo jo galvos kirposi plaukus, kuriuos dabartiniais laikais gana brangiai parduoda. Taip visai neseniai uždirbo buvęs CŽV agentas.
Šeima
Iš motinos pusės tarp protėvių buvo Ispanijos vicekaralius Peru, o tėvo brolis admirolas, Argentinos pasiuntinys Kuboje.
Gandai ar faktai
Nors Guevarai buvo 39 metai, tačiau jam neteko dalyvauti karinėse treniruotėse. Tiesa, jis buvo gavęs patirties dalyvaudamas Kubos revoliucijoje ir jam pavyko įveikti Baptistos armiją.
Nors jis mirė, tačiau kaip nenugalimo viską atiduodančio asmens idėjos liko gyvos.. Net ir šiais laikais jo knygos ir idėjos populiarios. Spėjama, kad nuo dvejų metų kentėjo nuo astmos.
Apie knygą „Partizanų karas“
„Partizanų karas“ – veikalas apie partizaninio karo strategiją ir taktiką, taip pat praktinis partizano vadovėlis, kuriame galima rasti žinių kaip kasti prieštankinę tranšėją ar pasidaryti molotovo kokteilį. Jis paremtas asmenine Che Guevaros patirtimi pergalingame kare prieš Batistos režimą Kuboje 1955–59 m. Čia aptariami ne tik kasdieniški kovotojo rūpesčiai, partizano psichologija ir motyvacija, bet ir laikysena bendraujant su gyventojais, aplinka, pabrėžiamas ideologinis kovos momentas, pasisakoma lyčių lygybės partizaniniame judėjime naudai.
Verta dėmesio
www.bernardinai.lt
www.rasyk.lt
www.patriotai.lt
www.skrynia.lt
www.kabutes.lt
www.tekstai.lt
Parengė Valdas Kiziūnas
Kolkas komentarų nėra
Norėdami komentuoti turite prisijungti!



