Bronius Kutavičius

Bronius Kutavičius – lietuvių kompozitorius.

Gimė 1932m. rugsėjo 13d. Panevėžio raj., Molainių km. Mokėsi ir baigė Panevėžio muzikos mokyklos choro dirigavimo klasę. 1959-1964 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Antano Račiūno kompozicijos klasėje.

Pirmieji stambūs B.Kutavičiaus kūriniai – keturių dalių “Divertismentas”, fortepijonui ir styginių orkestrui (1965), Simfonetė (1964). Juose kompozitorius dar nenutolęs nuo klasikinių tradicijų, bet jau ieško naujų harmonijos ir ritmikos priemonių.

Poemoje violančelei ir pučiamųjų kvintetui (1967) naudoja SERIJINĘ (nedaloma ir nekaitaliojama, laisvos arba griežtos struktūros garsų seka) ir ALEATORINĘ (muzika, kuri dėl kompozitoriaus ar atlikėjo valios yra daugiau ar mažiau atsitiktinė arba iš dalies improvizuota) TECHNIKĄ. Improvizacinių elementų gretinimas tampa svarbiausiu kompoziciniu principu.

Iš kūrinių, sukurtų muzikos klasiko M.K.Čiurlionio “Dzūkiškosios variacijos” (1975), “Beauštanti aušrelė” melodija. Šią temą, kurią atlieka dainininkė (magnetofono įrašas), palengva perima orkestras ir polifoniškai ją plėtoja. Finalinėje, septintoje variacijoje pasigirsta M.K.Čiurlionio Pamėgtas l.d. “Bėkit, bareliai” melodija.

Broniaus Kutavičiaus muzika nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje: Varšuvos rudenyje (1978, 1983, 1987, 1990, 1991, 1994, 1997, 1999, 2002), Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivalyje (1990, Didžioji Britanija), Strasbūro šiuolaikinės muzikos festivalyje Musica (1992), Mare Balticum (1992, Suomija), De Suite Muziekweek (1995, Nyderlandai), Wratislavia Cantans (1995, Lenkija), Vale of Glamorgan festivalyje (1996, Didžioji Britanija), Baltic Arts'96 (Didžioji Britanija), Probaltica'96 (Lenkija), Spitalfields festivalyje (2002, Didžioji Britanija), MaerzMusik (2003, Vokietija), Icebreaker II: Baltic Voices (2004, JAV), ISCM Pasaulio muzikos dienose Vilniuje (2008). 1998 metais Bronius Kutavičius kaip kviestinis kompozitorius dalyvavo "Music Harvest" festivalyje Odenzėje, Danijoje.

Apie kompozitoriaus kūrybą išleistos trys knygos: Ramintos Lampsatytės "Bronius Kutavičius. A Music of Signs and Changes" (Vilnius: Vaga, 1998), Ingos Jasinskaitės-Jankauskienės "Pagoniškasis avangardizmas. Teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai" (Vilnius: Gervelė, 2001) ir tos pačios autorės "Bronius Kutavičius. Praeinantis laikas" (Vilnius: Versus aureus, 2008). Yra išleistos penkios kompozitoriaus autorinės kompaktinės plokštelės.

Interviu pasakytos mintys

Kaip muzika atėjo į Jūsų gyvenimą? Kaip berniukui iš Molainių kaimo šovė galvon tapti kompozitoriumi?

Tas kelias buvo labai ilgas. Turėčiau ilgai pasakoti, pradėdamas nuo karvių ganymo, nuo lūpinės armonikėlės, nuo smuikelio, kuriuo pats iš nuojautos pradėjau „rankioti“ melodijas. Arba dar anksčiau, kai giedodavau giesmes ant pečiaus. Žinot, kai užkuria duonkepį, virš jo labai įšyla. Ant pečiaus visi susirinkdavome, ir aš giedodavau. Visas giesmes mokėjau – ir kalėdines, ir velykines, kurios man labai gražios. Mano motina buvo šviesi moteris. Pastebėjusi polinkį į muziką, ji mane išleido mokytis muzikos, kai visi kiti pokario metais mokėsi ir dirbo praktiškus darbus – traktoristais, statybininkais. Už tai aš jai iki šios dienos jaučiuosi labai dėkingas.

Kai išgarsėjote ir tapote populiarus – po „Dzūkiškų variacijų“, po „Paskutinių pagonių apeigų“, – buvote labai novatoriškas. Pastaraisiais metais pastebime Jūsų atsigręžimą į tradiciškumą, vos ne romantinio skambesio orkestrą. Tad kaip bėgant laikui keičiasi Jūsų muzikinės idėjos ir kompozicinių priemonių poreikiai?

Bėgant metams žmogus, aišku, keičiasi. Ne tik kūnas, – ir supratimas. Nesakyčiau, kad aš tik dabar pasikeičiau. Aš keisdavausi kas kokius penkerius metus. Kai tik pradėjau kompozitoriaus kelią, mes visi „lindom“ į Prokofjevo muziką. Tai buvo 1962-1965 metai. Daugiau nieko ir nežinojom. Kai baigiau konservatoriją, visus labai veikė „Varšuvos rudens“ festivaliai, juose skambantys drąsiausi kūriniai, naujos technikos – aleatorika, klasteriai... Visi buvo pasinėrę į naująją tarptautinę sistemą, vertinamą kaip pažangią. Greitai suvokiau, kad ne toks yra mano kelias. „Panteistinė oratorija“ buvo pati moderniausia iš mano kompozicijų. Bet 1972 metais sukūriau vokalinį ciklą „Ant kranto“, ir tai jau buvo atsigręžimas atgal, į minimalizmą, vos ne tonalumą. Paskui parašiau nemažai kūrinių ir tik vėliau pradėjau domėtis rytietiška muzika: „Anno cum tettigonia“, „Du paukščiai girių ūksmėj“, „Ten toli, iki vidurnakčio“, kiti, vėliau parašiau „Jeruzalės vartus“.

 Tai leido gilintis į japonų, indų dermes... Indai, pasirodo, turi net 24 dermes – kiekvienai paros valandai. Aš „Ten toli, iki vidurnakčio“ ir panaudojau dermes iki saulės laidos. Paskui nuo šito nutolau, atėjo metas didesniems kūriniams – oratorijai-simfonijai „Epitafija praeinančiam laukui“, skirtai Vilniui. Ir dabar keičiuosi. Rašydamas operą „Lokys“ (2000 m. – J.K.), laikiausi vienokių taisyklių, operą „Ignis et fides“ (2003 m. – J.K.) – kitokių. Kiekvienam kūriny reikia keistis. Dabar Donelaitis „Metų“ cikle vėl verčia keistis. Bet nemanau, kad per daug keičiuosi. Kažkas yra rašęs, kad Kutavičius turi savo stilių ir niekaip negali nuo jo pabėgti... (juokiasi – J.K.).

Apdovanojimai

1987 metais jis buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1995 metais - Lietuvos Nacionaline premija. 1996 metais kompozitorius gavo festivalio "Probaltica" (Torunė, Lenkija) prizą už kūrybinius laimėjimus, 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, taip pat Karininkų kryžiaus ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikai, 2003 m. - ordinu "Už nuopelnus Lietuvai". Laimėjo prizą už geriausią sceninį kūrinį (sceninį diptiką "Ignis et fides") Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse (2003). Tais pačiais metais pelnė Tarptautinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) prizą už kūrybą, 2004 m. - Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) "Metų autoriaus" apdovanojimą. Jo violončelių oktetas "Andata e ritorno" buvo pripažintas geriausiu kameriniu kūriniu Lietuvos kompozitorių sąjungos metų kūrinių konkurse (2008).

Sukūrė muziką kino filmams

1978 - Markizas ir piemenaitė, rež. Algirdas Dausa
1978 - Pasigailėk mūsų, rež. Algirdas Araminas
1979 - Mažos mūsų nuodėmės, rež. Henrikas Šablevičius
1980 - Rungtynės nuo 9 iki 9, rež. Raimondas Vabalas
1980 - Andrius, rež. Algirdas Araminas
1982 - Vasara baigiasi rudenį, rež. Gytis Lukšas
1983 - Skrydis per Atlantą, rež. Raimondas Vabalas
1988 - Žolės šaknys, rež. Gytis Lukšas
1988 - Mėnulio pilnaties metas, rež. Arūnas Žebriūnas
1990 - Strazdas - žalias paukštis, rež. Jonas Vaitkus
1990 - Miškais ateina ruduo, rež. Raimondas Vabalas.

Vertingos nuorodos

www.culture.lt
www.mxl.lt
www.scanorama.lt
www.mic.lt
www.koncertusale.lt

2010 08 09