Mahmoudas Ahmadinejadas (Mochamed Ahmadinezhād) - gimė 1956 m. spalis 28 d., šeštasis Islamo Respublikos - Irano prezidentas, ir pagrindinis politinis lyderis, priklausantis konservatyvių politinių grupių koalicijai "Aljansas".

Mahmoud Ahmadinejad

Inžinierius ir mokytojas iš neturtingo gyventojų sluoksnio. Ahmadinejadas prisijungė prie garsios politinės studentų organizacijos (Office for Strengthening Unity) iš kart po Islamo revoliucijos. Vėliau buvo paskirtas vienos provincijos gubernatoriumi, tačiau, po Mohammad Chatami išrinkimo prezidentu, grįžo dirbti mokytoju. Netrukus 2003 m. Teherano taryba išrinko jį meru. Jis ėmėsi laikytis griežtos religinės linijos, sustabdė ankstesnių vadovų reformas. Jo 2005 m. prezidento kampaniją palaikė  Islamo aljansas. Mahmoudas susirinko 62% rinkėjų balsų ir 2005 m. rugpjūčio 3 tapo Irano prezidentu.

Ahmadinejadas tiek Irane, tiek ir tarptautiniu mastu, yra vertinamas kaip prieštaringa asmenybė. Šalies viduje jis buvo kritikuojamas dėl savo ekonominės politikos ir paniekos žmogaus teisėms. 2007 m. jis pradėjo dujų normavimo planą, siekdamas sumažinti šalies energetinių išteklių suvartojimą ir suvaldyti bankų investicinę politiką. Jis yra vienas atkakliausių Irano branduolinės energetikos programos rėmėjų. Jo perinkimas prezidentu 2009 m. sukėlė didelę protestų bangą šalies viduje ir politikų susirūpinimą tarptautiniu mastu. Pagrindinės opozicinės partijos rimtai suabejojo jo perinkimo tikrumu, tačiau nesugebėjo sutrukdyti įvykusiam faktui.

Ahmadinedžadas žinomas dėl savo kardinaliai kritiškų pasisakimų Jungtinių Valstijų, Izraelio, ir Jungtinė Karalystės atžvilgiu. Jam valdant Iranas atsisako pripažinti Izraelio valstybę, bei nevengia kraštutinių pasisakimų šios tautos atžvilgiu. Jis pasisako už "laisvus rinkimus" regione, ir mano, kad palestiniečiai turi svaresnį balsą sprendžiant regiono ateitį. Vakarų šalis ne kartą piktino šio žmogaus mintis apie sionistus ir jų sunaikinimą. Visgi į vakarų kaltinimus Mahmoudas atsako, jog gerbia holokaustą ir žydus.

Vertingos nuorodos

www.guardian.co.uk
www.globalsecurity.org
www.upi.com

2010 08 11