Benediktas Andriuška-Andruška – religinis rašytojas, vertėjas.

T. Benediktas Andriuška gimė 1884 m. kovo 30 d. Vilkaičiuose, Plungės rajone, ūkininkų šeimoje. Lankė Lieplaukės rusišką pradinę mokyklą. 1901 m., baigęs Palangos progimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Po pusantrų metų išvyko į užsienį ir 1903 m. įstojo į Jėzuitų ordiną. Lenkų provincijos lėšomis baigė gimnaziją, o 1909 m. Popiežiškojo universiteto filosofijos fakultetą Krokuvoje. Iki 1913m. dėstė rusų kalbą ir liturginį giedojimą Chirovo (Austrija) didžiojoje jėzuitų gimnazijoje. 1913m. išvyko į Angliją, įstojo į Popiežiškojo universiteto Teologijos fakultetą. 1915m. įšventintas kunigu. Iki 1918m. Kenterbūryje mokėsi asketizmo. 1918m. atvyko į Londoną, kur specializavosi filosofijoje. 1919m. atvykęs į Lietuvą, Kauno kunigų seminarijoje dėstė filosofiją, fiziką, liturginį giedojimą. 1920m. išvyko į Belgiją, kur Antverpene, Aukštosios komercijos mokyklos internate dirbo auklėtoju, dėstė rusų kalbą. 1923m. grįžo į Lietuvą ir iki 1930m. profesoriavo Kauno kunigų seminarijoje, dėstė lotynų k., pasaulinę istoriją.

Nuo 1930m. T.B.Andriuška dirbo Šiaulių šv.Ignaco bažnyčios rektoriumi, nuo 1936m. buvo jėzuitų provinciolas Lietuvoje. Vokiečių okupacijos metais dirbo Pagryžuvyje, dėstė filosofiją. Nuo 1944m. vėl Šiaulių šv. Ignaco bažnyčios rektorius. Vėliau pasitraukė į nuošalesnę vietą - Varlaukį, Tauragės apskrityje. Čia 1949m. vasario 21 d. buvo suimtas ir nubaustas kalėti 10 metų. Mirė 1951m. vasario 6 d. Verchne, Uralske (Čeliabinsko srit.).

Veikla

T.B.Andriuška mokėjo lotynų, lenkų, vokiečių, rusų, prancūzų ir anglų kalbas. Įvairiais būdais bandė kelti žmonių religinį sąmoningumą. 1919 m. kartu su prel. Januškevičium atgaivino jau mirusią Lietuvoje organizaciją - šv. Vincento Pauliečio konferenciją. Jos tikslas: teikti materialinę ir moralinę pagalbą ligoniams ir vargstantiems. Nuo 1923 m. į šią organizaciją įsijungė daug kunigų ir jos veikla plačiai išplito.

1923 m. T.B.Andriuška atnaujino Maldos Apaštalavimo sąjungą ir jai vadovavo iki 1930 m. Sąjunga labai išaugo, jai priklausė 100 tūkstančių narių. 1926 -1927 metais T.B.Andriuška redagavo religinį žurnalą „Žvaigždė". 1925m. kartu su prof. Pr. Venckum įsteigė naują apaštališką kunigų sąjungą Unio Apostolica ir jai vadovavo iki 1936m. Šiai sąjungai priklausydavo 20 - 40 kunigų.

T.Benediktas daug rašė. Jo paties parašyta 20 knygų ir tiek pat išversta iš anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų. Mėgo muziką, giesmes, dainas. Giedodavo tenoru, turėjo muzikinių gabumų. Rašė giesmių tekstus ir kūrė muziką, grojo vargcyiais.

Patekęs į kalėjimą, tėvas Benediktas buvo kameros siela. Visus ramindavo, guosdavo. Gavęs siuntinį, dalydavosi su kitais, ypač su tais, kurie nieko negaudavo. Kai būdavo ypač sunku, juokaudavo, pasakodavo anekdotus, kad išblaškytų nuotaiką,mokydavo užsienio kalbų. Nežiūrint silpnos sveikatos, jis dirbo kartu su visais anglies kasyklose iki pat mirties.

Bibliografija

Apologetiniai ir religiniai veikalai:
          o Dievo buvimas, (1926);
          o Romos popiežius, (1928);
          o Evangelijų kilmė ir jų tikėtinumas, (1930);
          o Kristus: jo mesianizmas ir dievybė, (1935),
Išvertė tikybinių knygų
          o Sugriautas lizdas (1917),
Sudarė religinės poezijos ir prozos rinkinius:
          o Eucharistijos liepsnos, (1935);
          o Naujos religinės giesmės, (1937);
          o Marija spinduliuose, (1940).

Šaltiniai

Mūsų švyturiai. Vilnius : Valst. leidybos centras, 1992, p. 8