Michel Houellebecq

Michel Houellebecq (Michel Thomas) - prancūzų rašytojas.

Gimė Prancūzijai priklausančioje Réunion saloje. Gilioje vaikystėje, iki 1961 m. gyveno Alžyre. Kaip teigė savo svetainėje jo tėvai prarado susidomėjimą savo egzistencija ir jį išsiuntė į Prancūziją, gyventi su komuniste močiute, kai tuo tarpu jo motina pradėjo gyventi hipių gyvenseną.

„Romanas akimirksniu tapo nihilistine klasika“. Taip rašytojo romaną „Elementariosios dalelės“ apibūdino The New York Times apžvalgininkas.

Prancūzijoje apsistojo Paryžiuje, kuriame mokėsi įvairiose mokyklose. 1975 m. užbaigė „Institut National Agronomique Paris-Grignon“ prestižinę mokyklą ir pradėjo rašyti literatūros apžvalgas „Karamazove“ , taip pat rašyti eilėraščius. 1980 m. baigė agronomijos inžinieriaus specialybę. Vedė ir susilaukė sūnaus. Kai santuoka iširo puolė į depresiją, bet atsidavė poezija. Pirmoji poema parašyta 1985 m. buvo išspausdinta žurnale „La Nouvelle Revue“. 1991 m. išleido biografija apie siaubo žanro rašytoją H P Lovecraft. Išgarsėjo su romanu „Extension du domaine de la luite“ (1994 m.). 1998 m. išleidžia „Elementariosios dalelės“ (Les Particules Élémentaires).

Elementariosios dalelės

Šį romaną pravardžiavo antifeministiniu, nežmogišku, rasistiniu, fašistiniu ir panašiai. Tačiau M. Houellebecq kategoriškai nenori prisiimti ciniko vaidmens. 

Samprotaudamas apie mirtį, Velbekas sako:

,,Būsiu gyvuliu; gyvuliu, kuris iki paskutiniojo atodūsio pakenčia savo gyvenimą ir už jį kaunasi" [iš interviu "Zeit" žurnalui, 2001].

Tai grynas cinizmas, meilė gyvenimui, tokia, kokia ji yra, nepalieka žmogui kitokio pasirinkimo, kaip tik ryti kitus arba būti kitų prarytu. Ir būtent jo ED kaip baisus sprogstamasis užtaisas užtaisyta tai, ką Sioranas laikė ciniškos sąmonės esme – "baimė tapti žmogumi, būti pajuokos objektu". (spauda.lt)

Tik pasirodęs kūrinys iš karto sukėlė skandalą – tuo metu dar niekam nežinomas 40-metis kompiuterių specialistas, buvęs psichiatrijos klinikos pacientas pateikė kaltinamąjį aktą Vakarų visuomenei romanu, kuriame gausu nuogo sekso scenų, filosofinių apmąstymų ir geliančio juodojo humoro. Kilo kontroversijų audra, kritikai ir skaitytojai pasidalijo į dvi visiškai priešingai kūrinį vertinančiųjų stovyklas; antrą kartą didžiulis nepasitenkinimas kilo dėl to, kad jo autoriui nebuvo suteikta Goncourt premija – prestižiškiausias Prancūzijos literatūros apdovanojimas; nepatenkintųjų teigimu, M. Huellebecqas talentu nenusileidžia H. Balzacui, A. Camus ar S. Beckettui. (rašyk.lt)

Romanai

„Extension du domaine de la luite“ (1994 m.)
„Les Particules élémentaires“ (1998 m.) 
„Lanzarote“ (2000 m.)
„Plateforme“ (2001 m.)
„La Possibilité d'une île“ (2005 m.)

Kitos knygos

„Rester vivant, metode“, (1991 m.)
„La Poursuite du bonheur, poèmes“, (1992 m.)
„Le Sens du combat, poèmes“, (1996 m.)
„Interventions, recueil d'essais“, (1998 m.)
„Renaissance, poèmes“, (1999 m.)
„Ennemis publics“ (2008 m.)

Vertingos nuorodos

www.spauda.lt
www.rasyk.lt
lentyna.wordpress.com