Teodoras Brazys  – lietuvių kunigas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, muzikologas, kompozitorius.

Jis gimė 1870 m. lapkričio 20 d. barono Bistramo dvare Memelhofe prie Bauskės, Kuoknesės valsčius, dab. Mazzalvė, Latvija. Jo tėvą Modestą Brazį Daudžgirių dvaro savininkas Bistramdas, prieš baudžiavos panaikinimą atleidęs nuo baudžiavos, pridėjo antrą pavardę - Frey (laisvas), todėl oficialiuose dokumentuose ir jo sūnus Teodoras vadinamas dvilype pavarde Brazys - Frey. Apie 1873m. tėvai vėl apsigyveno Daudžgiriuose, todėl Teodoras juos laikė savo gimtine.

Ketverius metus pasimokęs Bauskės vokiečių mokykloje ir iš Pabiržės vargonininko išmokęs muzikos, Teodoras buvo jo padėjėju ir pavaduotoju. Vienas kunigas pasiūlė jam mokytis pas Kauno katedros vargonininką Jurgį Kalvaitį. Pasimokęs pusantrų metų, jis pradėjo savarankiškai vargonininkauti Josvainiuose, vėliau Pabiržėje ir Žvingiuose. 1896 m. išlaikęs keturių klasių egzaminus, T. Brazys įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1900 m. buvo įšventintas kunigu buvo paskirtas Baltstogės vikaru ir mokyklos kapelionu.

Vilniaus vyskupas Roppas 1901 m. pasiuntė jį studijuoti į Regensburgo (Bavarija) dr. Haberlės vadovaujamą aukštąją bažnytinės muzikos mokyklą. Čia jis studijavo klasikinės polifonijos kompoziciją. 1907 m. gavo atestatą su pagyrimu.

1907 m. kun. T. Brazys paskiriamas Vilniaus kunigų seminarijos bažnytinės muzikos profesoriumi, katedros vikaru ir katedros choro bei orkestro dirigentu. 1907 -1917 metais jis parašė nemažai bažnytinės muzikos kompozicijų. Vilniaus lietuvių gimnazijoje dėstė dainavimą ir muziką.

1917 m. vasarą, kartu su lietuviais kunigais ir inteligentais pasirašė memorialą vokiečių okupacinei valdžiai, nukreiptą prieš analogišką lenkų memorialą, kuriame buvo išdėstyta lenkų politika Lietuvos atžvilgiu. Kadangi lenkiškąjį memorialą buvo pasirašęs ir Vilniaus vyskupijos valdytojas prel. K. Michalkevičius, jis nubaudė lietuviškąjį memorialą pasirašiusius lietuvius kunigus. Kun. T Braziui vienam mėnesiui buvo atimta teisė eiti kunigo pareigas ir jis ištremtas iš Vilniaus vyskupijos.

1917-1923 metais kun. T. Brazys kunigavo Perlojoje, Kietaviškėse, Dauguose, Merkinėje, rinko lietuvių liaudies dainas. 1923 m. buvo pakviestas profesoriauti Žemaičių (Kaune) kunigų seminarijoje, o nuo 1924 m. - Lietuvos universiteto Teologijos - filosofijos fakulteto docentas, dėstantis bažnytinę muziką ir muzikos istoriją. Tuo pačiu metu vadovavo studentų bažnyčios ir seminarijos chorams.

1926 m. įkūrus Kaišiadorių vyskupiją, kun. T. Brazys pakviečiamas pirmuoju šios vyskupijos kapitulos prelatu. Pablogėjus sveikatai, išvyko gydytis į užsienį ir 1930 m. rugsėjo 10 d. mirė Miunchene. Palaidotas Kaišiadorių bažnyčios šventoriuje.

Labai vertingas Brazio rašytinis palikimas. Be publicistinių straipsnių, daugiausia pasirašytų Daudžgiriečio slapyvardžiu, kurie buvo spausdinami „Aušros" savaitraštyje Vilniuje ir „Ryto" laikraštyje Kaune, daug rašė muzikos teorijos klausimais, sukūrė keturias Mišias, daug bažnytinių giesmių. Puikus bažnytinės muzikos žinovas ir specialistas prel. T. Brazys yra įnešęs svarų indėlį į lietuviškos bažnytinės muzikos iždą, vertino ir puoselėjo lietuvių liaudies melodijas.

Bibliografija

Apie tautines lietuvių dainų gaidas, 1920 m.
Lietuvių liaudies daina vestuvėse, 1924 m.
Lietuvių tautinių dainų melodijos. 1927 m.
Kai kurie lietuvių ir latvių melodijų giminystės bruožai, 1928 m.
Mažvydo melodijų kilmė ir jų santykis su lietuvių tautos muzika (habilitacinis darbas)
Giedojimo mokykla, muzikos vadovėlis, 1920 m.
Muzikos teorija, vadovėlis, 1922 m.
Harmonija, vadovėlis, 1926 m.
Choralo mokykla, vadovėlis, 1926) m.
Mūsų dainelės, I – 1918 m., II – 1919 m., III ir IV – 1923 m.

Vertingos nuorodos

www.mic.lt
kaisiadorys.lcn.lt
www.mxl.lt
atminimas.kvb.lt

Šaltiniai

Mūsų švyturiai. Vilnius : Valst. leidybos centras, 1992, p. 17

2010 10 09