Aleksandras Burba

Aleksandras Burba – Lietuvos rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, knygnešys.

Aleksandras Burba gimė 1854m. spalio 30 d. Pailių kaime, Kruopių vlsč., Šiaulių apskr. Jo tėvai: Aleksandras Burba ir Ona Būdavičiūtė. Pradinį išsilavinimą Aleksandras įgijo lankydamas Žagarės (1864 - 1865) ir Kruopių (1870 - 1873) pradžios mokyklas. Įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią sėkmingai baigė ir 1882m. spalio 13 d. buvo įšventintas kunigu. Netrukus paskiriamas Žaslių vikaru, bet čia tedirbo tik metus. Įvedė lietuviškus pamokslus bei lietuvišką giedojimą. Tai nepatiko lenkiško nusistatymo parapijiečiams. Jis buvo skundžiamas vietinių dvarininkų Vilniaus vyskupui už tariamą palankumą pravoslavijai, o vietinei rusų administracijai - už žmonių kurstymą. 1883 m. kun. A. Burba iškeliamas į Vidiškių filiją, bet po kelių mėnesių Vilniaus vyskupas Hrynevickis jį paskyrė Labanoro (Švenčionių apskr.) klebonu. Už lietuviškų knygų platinimą ir lietuviškumo gaivinimą 1886 m. klebonas A. Burba areštuotas ir patalpinatas Gardino pranciškonų vienuolyne. Čia mokėsi vokiečių kalbos. 1889 m. išleistas iš įkalinimo vietos ir paskirtas Adutiškio (Švenčionių apskr.) vikaru. Netrukus slapta emigravo į Ameriką.

Dar mokydamasis kunigų seminarijoje, A. Burba parašė pirmuosius savo lietuviškus eilėraščius „Artojaus sapnai", „Senybinis aukuras", kurie buvo vėliau išspausdinti „Vienybėje lietuvninkų" (1889) ir „Aušros kalendoriuje" (1885). Vikaraudamas Žasliuose, kun. Burba surinko apie 300 liaudies dainų, 10 pasakų, 31 burtą ir pasiuntė Rusų geografų draugijai. Klebonaudamas Labanore, toliau plėtė savo literatūrinę veiklą, bendradarbiaudamas „Aušroje". Susirašinėjo su prof. E. Volteriu, kuriam 1886 m. pasiuntė Labanore surinktą 21 dainą su gaidomis. Tuo pačiu metu parašė ir lietuviškas Mišias su gaidomis, kurios kun. Pailiaus vardu buvo išleistos Tilžėje (1887). Vikaraudamas Adutiškyje, užmezgė ryšius su 38 „Varpu", kurį ir vėliau rėmė materialiai ir siuntinėdamas korespondencijas.

1889 m. Pleimonte suorganizuojama šv. Juozapo draugija, įkuriama savistovi lietuvių šv. Kazimiero parapija, išrinktas 12 vyrų komitetas tvarkyti parapijos reikalus. 1890 m. buvo padėtas kertinis akmuo bažnyčios, kurios klebonu kun. A Burba išbuvo iki mirties.

Žadinant lietuvių tautinę sąmonę, kun. A Burbai tenka dirbti nemažą visuomeninį darbą. Tikybiškai - tautinė akcija padarė jį publicistu, ne tik uoliu vietinių lietuviškų laikraščių bendradarbiu, bet ir organizatoriumi. 1894-1895 metais leidžia Pleimonte savaitinį laikraštį „Valtis", palaiko Mažojoje Lietuvoje ėjusius laikraščius, parašo porą publicistinių brošiūrų. 1891 m. išvertė vilniečio kun. Petravičiaus aplinkraštį; 1892m. kartu su kun. Abromaičiu išleido kun. S. Gimžausko išverstą Vaplerio „Istoriją Katalikų Bažnyčios". Tais pačiais metais išverčia „Filotėją".

1890-1893 metais „Vienybėje Lietuvininkų" spausdina savo poetinius bandymus. Paruošė antrą Lietuviškų Dainų leidimą 1893 m. (I-ma laida išėjo 1889 m.), kuriame išspausdino ir daug savo eilėraščių. Bando jėgas ir beletristikoje, spausdindamas originalias, verstas ar perdirbtas iš latvių kalbos apysakas: „Naujalenkis iš prievartos", „Sesuo", „Dzūkelio sapnas", „Viesuolė", „Už tėvynės meilę", „Podukra kareivio", „Sužieduotinė" ir kt. 1893m. iš lenkų kalbos išvertė Debranskio komediją „Aukso veršis". Rūpinosi ir senųjų lietuvių autorių raštų leidimu. 1892 m. išleido S. Daukanto „Būdą", 1893 m. - S. Daukanto „Lietuvos istoriją", 1897 m. kartu su kun. A Miluku Kleidžia Donelaičio raštus, M. Davainio - Silvestraičio paruoštą medžiagą S. Daukanto biografijai. Žymesni originalūs poezijos kūriniai: „Senkaus Jurgis", išspausdinta Tilžėje 1889 m. ir jo tęsinys „Ponas Bartkus" (1890).

Mirė kun. A Burba 1898 m. kovo 27 d. Pleimonte (JAV).

Stebis, stebis nemunėliai -
Kas gi čia yra?
Trepsi žirgo kanopulės,
Girgžda karieta.

Oi, parvešim šimtą metų
Mūs šalelės mylimos,
Šimtą metų, šimtą metų,
Visą amžių Lietuvos.

Vertingos nuorodos

www.spauda.lt
kaipdanguje.blogspot.com
www.knygadvaris.lt

Šaltiniai

Mūsų švyturiai. Vilnius : Valst. leidybos centras, 1992, p. 19-20

2010 10 10