Jonas Katelė

Jonas Katelė – Lietuvos kunigas, švietėjas, daraktorius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo ir slaptųjų lietuviškųjų vakarų ir lietuvių mokyklų organizatorius.

Jonas Katelė gimė 1831 m. sausio 13 d. Suvainiuose, Kupiškio valsčiuje. Baigęs penkias klases Panevėžio mokykloje įstojo į Varnių kunigų seminariją, o 1855 m. buvo įšventintas kunigu. Skaitydamas uždraustas lenkiškas patriotines knygas, jis buvo pasidaręs lenkų patriotu, tačiau jam nebuvo svetimi ir lietuvių tauta. Kurį laiką vikaravęs Zarasuose, 1872 m. kun. Katelė buvo paskirtas Panemunėlio klebonu.

Valančiaus laikais Panemunėlyje 1854-1863 metais buvo pradžios mokykla. Jai vadovavo klebonas kun. Jatžemskis. Jam padėjo dvi seserys - Jadvyga ir Bronislava Stravinskaitės. Kai caro valdžia 1863 m. mokyklą uždarė, šios seserys savo dvare slapta mokė tarnų ir kumečių vaikus lenkiškai ir lietuviškai. Valdžios įsteigtą rusų mokyklą mažai kas lankė. Dauguma parapijiečių nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Priešais kleboniją stovėjo smuklė, kurią klebonui 1892 m. pavyko panaikinti.
Atvykęs į Panemunėlį kun. J. Katelė pasiryžo švietimą organizuoti plačiu mastu. Kalėdodamas, sakydamas pamokslus ir kitomis progomis ragino žmones mokytis. Reikėjo veikti labai atsargiai, kadangi Panemunėlio rusiškos mokyklos mokytojas buvo valdžios šnipas.

Netrukus slaptos mokyklos buvo keliuose didesniuose kaimuose. Kun. J. Katelė pats gamindavo rašalą, pirkdavo sąsiuvinius, lenteles, liniuotes, rašiklius ir viską dalydavo mokiniams nemokamai. Iš kontrabandininkų pirkdavo įvairias knygas ir laikraščius. Laikraščius išdalindavo 122 kaimuose. „Varpą" ir kitus liberalius raštus duodavo tik labiau apsišvietusiems.

Visą spaudos draudimo laikotarpį panemunėliečiai gaudavo draudžiamus raštus, kuriuos gabeno iš prūsų ir platino kun. J. Katelės suorganizuoti ir globojami knygnešiai. Žymesni iš jų: K Ramanauskas, A Šukys, J. Šarkauskas, o taip pat iš JAV atvykęs J. O. Širvydas. Draudžiamų raštų sandėliai buvo įrengti bažnytiniame ūkyje Naujikuose, pas patikimus lietuvius. Caro valdžia įtarinėjo kun. J. Katelę, ne sykį darė kratas ir skyrė baudas, bet visa tai nedavė naudos. Aptikti slaptų mokyklėlių caro valdininkams nepavyko.

J. Katelės mokyklėlėse vaikai buvo mokomi ne tik skaityti ir rašyti, bet ir aritmetikos, geografijos ir net Lietuvos istorijos. 1887 m. kun. Katelė gavo vikarą, kun. A. Štambergą, kuris jam talkino švietimo darbe. Kiek vėliau J. Katelei daug padėjo jo paties išmokslinti mokiniai. Panemunėlis buvo žinomas kaip vienintelė parapija Lietuvoje, turinti daug raštingų parapijiečių ir apsišvietusių žmonių.

1894 m. Panemunėlyje J. Katelės ir kitų rūpesčiu buvo įsteigta slapta „Žvaigždės" draugija, kurios nariai rinko tautosakinę medžiagą, užrašinėjo pasakas, dainas ir siuntinėjo dr. J. Basanavičiui, kuris nemažą jų dalį paskelbė savo „Įvairių pasakų" II tome.

J. Katelės klebonavimo laikais Panemunėlio klebonijoje lankydavosi daug žymių lietuvių - mūsų tautos veikėjų: J. Basanavičius, J. Šliūpas, A. Jakštas, P. Matulionis ir daug kitų. Kartą pas kun. J. Katelę atvyko kun. J. Tumas ir A. Smetona. Kaip vėliau paaiškėjo, jie važinėjo po klebonijas su savotiška misija: ragino klebonus imtis tautos švietimo ir kultūrinimo darbo.

Kun. J. Katelė visas savo pajamas jis išleisdavo žmonių švietimui ir kultūros reikalams. Jo klebonijoje buvo sukaupta vertinga kelių tūkstančių tomų biblioteka, kurioje buvo daug retų knygų, pavyzdžiui, garsioji Strijkovskio „Lietuvos kronika". Ši vertinga biblioteka po klebono mirties nebuvo išsaugota. Kunigas J. Katelė taip pat domėjosi numizmatika ir turėjo sudaręs didelius rinkinius.

Literatūrinių darbų kun. J. Katelė nepaliko. Buvo tik prisidėjęs leidžiant aritmetikos „Užduotyną", sutvarkytą Gailučio ir išleistą Prūsuose. Pats rašinėdavo į lenkiškus laikraščius: „Przegląd Katolicki", „Slowo" ir „Tygodnik Pawszechny". Pastarajame savaitraštyje (1877) buvo įdėtas kun. J. Katelės straipsnelis apie giesmės „Pulkim ant kelių" autorių A. Drazdauską (A. Strazdą).

Kun. J. Katelė mirė 1908 m. gegužės 21 d. Panemunėlyje. Buvo pradėjęs statyti naują Panemunėlio bažnyčią, kurios nespėjo pabaigti. Ją baigė po jo dirbę klebonai kun. Juozapas Budrikis ir kun. Kazimieras Močius. J. Katelės veiklą buvo įvertinusi ir bažnytinė vyriasnybė: jam buvo suteiktas garbės kanauninko titulas. Palaidotas kun. J. Katelė Panemunėlio bažnyčios šventoriuje.

Vertingos nuorodos

www.paneveziomuziejus.lt
www.bernardinai.lt
www.spaudos.lt
www.xxiamzius.lt

Šaltiniai

Mūsų švyturiai. Vilnius : Valst. leidybos centras, 1992, p. 59-60

2010 10 22