Teofilius Matulionis

Teofilius Matulionis – Lietuvos arkivyskupas, kankinys.

Arkivyskupas Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškyje, Alantos valsčiuje. Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai. Mirus motinai liko 3 našlaičiai, jų tarpe ir būsimasis arkivyskupas. Namuose pramoko skaityti lenkiškai ir lietuviškai. Toliau mokėsi Antalieptėje, o nuo 1887 m. Daugpilio realinėje gimnazijoje. Ją baigęs 1891 m., aštuoniolikmetis jaunuolis įstojo į Petrapilio kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1900 m. kovo 4 d., nes, suabejojęs pašaukimu, iš seminarijos buvo išstojęs ir vėl priimtas tik po 3 metų.

1901 m. kun. Teofilius Matulionis paskiriamas vikaru į Varklaunus, bet netrukus perima klebono pareigas Bikovo parapijoje (Latgalija). Vietinė aristokratija nelabai palankiai priėmė jaunąjį kleboną, bet Bikove jis vis dėlto dirbo 9 metus. Nepaklusęs caro valdžios išleistam įstatymui, draudžiančiam krikštyti kūdikį katalikų kunigui, jei vienas iš tėvų yra katalikas, o kitas pravoslavas, kun. T. Matulionis buvo atleistas iš klebono pareigų ir turėjo atlikti bausmę Petrapilyje prie šv. Kotrynos bažnyčios, kur buvo skiriami kuo nors nusikaltę kunigai. Bausmės metu kun. T. Matulionis aptarnavo už Nevos Vartų esančią darbininkišką parapiją, kurią sudarė lietuviai, lenkai ir latviai. Atlikus bausmę, metropolijos valdytojas prel. Denisevičius jam pasiūlė pasirinkti: grįžti į Bikovą ar eiti dekanu į Ludzą. Kunigas buvo paliktas parapijoje už Nevos Vartų, kur buvo statoma nauja bažnyčia Švč. Jėzaus Širdies garbei. Ten išklebonavo iki 1923 m.

Po spalio revoliucijos valdžią paėmus komunistams, kunigų pastoracinis darbas įvairiais būdais buvo trukdomas. 1923 m. kun. T. Matulionis kartu su vyskupu Ciepliaku ir 15 kitų Petrapilio kunigų buvo nuteistas 3 metus kalėti. Buvo kalinamas Maskvos kalėjime. Atlikęs bausmę, atsiradus galimybei, vyskupas ir lenkai kunigai išvyko į Lenkiją, o kun. T. Matulionis ir kiti lietuviai kunigai toliau dirbo pastoracinį darbą Petrapilyje.

1928 m. gruodžio 8 d. popiežius Pijus XI kun. T. Matulionį paskyrė tituliniu Matregos vysk. ir Mogiliovo arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus vysk. A. Maleckio pagalbininku. Popiežiaus raštas Rusiją pasiekė 1929 m. pradžioje. 1929 m. vasario 8 d. kun. T. Matulionis slapta buvo konsekruotas vyskupu. Jį konsekravo vyskupas A. Maleckis tik prie dviejų liudininkų. Tais pačiais metais vysk. T. Matulionis vėl buvo areštuotas. Griežtai atsisakius bendradarbiauti su saugumu, jis buvo 10 metų ištremtas į Solovkų salas (Baltojoje jūroje), kur jau buvo 34 kunigai. Kunigai kaliniai jį paskyrė savo komunos vedėju. Valdžiai išaiškinus šią komuną, vysk. T. Matulionis buvo išsiųstas priverstiniams darbams.

Nepaprastai sunkus miškų kirtimo darbas, šaltis, drėgmė ir blogas maistas pakirto jo sveikatą. Iš Solovkų atvežtas į Petrapilio kalėjimą ir kurį laiką laikytas vienutėje, taikant griežčiausią režimą. Po kiek laiko perkeltas į koncentracijos stovyklą. Visiškai nusilpęs, buvo atvežtas į Maskvą ir paguldytas ligoninėje, nes sveikata buvo smarkiai pašlijusi. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos vyriausybėms susitarus pasikeisti kaliniais, vysk. T. Matulionis kartu su kitais 15 kalinių, kurių tarpe buvo 10 kunigų, 1933 m. spalio 19 d. buvo išleistas iš kalėjimo ir grįžo į Lietuvą.

1934 m. vysk. T. Matulionis lankėsi Amerikos lietuvių parapijose, sakė pamokslus. 1936 m. nuvyko į Romą padėkoti popiežiui Pijui XI už jo paskyrimą vyskupu ir nuoširdų palankumą, rodomą Rusijos krikščionims. Audiencijos metu popiežius, pabučiavęs vysk. T. Matulionį, pasakė: „Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį". Grįžęs 1937 m. į Lietuvą, apsigyveno Kaune prie seserų benediktinių bažnyčios, buvo jų kapelionu ir šv. Mikalojaus bažnyčios globėju, talkino Kauno arkivyskupui metropolitui J. Skvireckui įvairiuose pastoraciniuose darbuose. Nuo 1938 m. jis ėjo oficiolo pareigas Kauno metropolijos kurijoje,vadovavo Lietuvos dvasininkų sąjungai misijoms remti. 1940 m. paskirtas vyriausiu Lietuvos kariuomenės kapelionu.

1943 m. mirus Kaišiadorių vyskupui J. Kuktai, vysk. T. Matulionis paskiriamas Kaišiadorių vyskupijos ordinaru. Eidamas savo pareigas, vysk. Matulionis gynė Bažnyčios teises prieš vokiečių okupacinę valdžią ir vos nebuvo ištremtas į Vokietiją. Artėjant frontui, jis liko savo vietoje. Jo iniciatyva Ukmergėje buvo organizuota Lietuvos vyskupų ir vyskupijų valdytojų konferencija, kurios metu buvo nuspręsta moksleivijai tikybos pamokas dėstyti bažnyčiose.

1946 m. vysk. Matulionis buvo iškviestas pas Lietuvos TSR Komisarų Tarybos pirmininką M. Gedvilą. Jo buvo prašoma kreiptis raštu į partizanus, kad jie paklustų vyriausybei ir padėtų ginklus. Vyskupas atsakė, kad tai ne jo kompetencija. Vėliau išsamiame memorandume išanalizavo Bažnyčios ir valstybės santykius, pabrėždamas, kad Katalikų Bažnyčia sugyvena su visomis valdymo formomis, jei jos netrukdo atlikti Kristaus skirtos misijos, tačiau niekada nesutiks būti pasaulinės valdžios įrankiu. Tais pačiais metais vysk. Matulionis ir prel. J. Labukas buvo areštuoti. Vysk. Matulionis 1948 m. buvo patalpintas Vladimiro kalėjime, kur išbuvo iki 1954 m. gegužės 28 d. Iš ten, atlikęs bausmę, išvežamas į Mordovijos invalidų namus. Ten išbuvo iki 1956 m. Pagaliau iškankintas ir paliegęs gavo leidimą grįžti į Lietuvą. Apsigyveno Birštone, savo vyskupijos valdymą laikinai palikęs kan. J. Stankevičiui, nes valdžia jam neleido valdyti savo diecezijos. Čia būdamas, 1957 m. gruodžio 25 d. pakonsekravo kun. Vincentą Sladkevičių Kaišiadorių vyskupijos vyskupu pagalbininku. Tačiau komunistinė valdžia ir jam neleido valdyti vyskupijos. Tada vysk. T. Matulionis apsigyveno Šeduvoje, kur 1962 m. rugpjūčio 20 d. mirė. Palaidotas Kaišiadorių katedros požemyje.

Literatūra

P. Gaida. Nemarus mirtingasis, Roma, 1981 m.
S. Kiškis. Arkivyskupas Teofilius Matulionis, Kaišiadorys, 1996 m.
V. Spengla. Atlikę pareigą: Vyskupai KGB (NKGB, MGB) kalėjimuose, Vilnius, 1997 m.
Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme. Fontes historiae Lituaniae, vol 5, Vilnius, 2000 m.
Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose, Vilnius, 2002 m.
P. Gaida. Erzbischof Teofilius Matulionis, Hirte, Gefangener Martyrer, Munchen, 1986 m.
Bispo, Prisionero e Martir do comunismo Sao Paulo, 1991 m.

Vertingos nuorodos

kaisiadorys.lcn.lt
kaisiadorys.lcn.lt
www.anykstenai.lt

Šaltiniai

Mūsų švyturiai. Vilnius : Valst. leidybos centras, 1992, p. 184-185