Motiejus Valančius

Motiejus Valančius – lietuvių grožinės prozos pradininkas, Žemaičių vyskupas (1849-1875 m.). M. Valančius padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje.

Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 28 d. Nasrėnų km., Salantų parap., Kretingos apskr. pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Motiejų iš pradžių mokė Kalnalio kunigas, o paskui jis buvo priimtas į šešiaklasę dominikonų mokyklą Žemaičių Kalvarijoje į antrą klasę. 1821 m. baigęs šią mokyklą, 1822 m. M. Valančius įstojo į Varnių kunigų seminariją, o po dvejų metų kaip gabus klierikas buvo pasiųstas tęsti studijas Vyriausioje Vilniaus kunigų seminarijoje, kurią baigė 1828 m. teologijos kandidato laipsniu. 1828 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katedroje įšventintas kunigu.

Savo kunigišką veiklą M. Valančius pradėjo kapelionaudamas Mozėriuje. Po 6 metų perkeltas į Kražių gimnaziją kapelionu, kur taip pat darbavosi 6 metus. 1840 m. kun. M. Valančius pakviestas profesoriauti Vilniaus dvasinėje akademijoje. Ją perkėlus į Petrapilį, ten išvyko ir M. Valančius. Susilpnėjus sveikatai, 1845 m. grįžo į Žemaitiją ir buvo paskirtas Varnių kunigų seminarijos rektoriumi.

1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Iki 1854 m. gyveno vyskupijos centre Varniuose, o 1864 m. carinei valdžiai Žemaičių vyskupijos centrą perkėlus į Kauną, apsigyveno Kaune. Čia 1875 m. gegužės 29 d., sulaukęs 74 metų amžiaus, vyskup. M. Valančius mirė. Palaidotas Kauno katedros rūsyje.

Pirmiausia vysk. M. Valančius pasistengė išsiugdyti būrį tinkamų pagalbininkų - kunigų. Dauguma tuometinių kunigų buvo arba jo buvę mokiniai, kuriuos jis mokė gimnazijoje bei seminarijoje, arba akademijos auklėtiniai. Savo kunigus vyskupas ragino mokyti žmones tikėjimo tiesų, steigti parapijines mokyklas, statyti ir atnaujinti, puošti bažnyčias. Per 25 Valančiaus vyskupavimo metus Žemaitijoje buvo pastatyta 30 mūrinių ir 20 medinių bažnyčių, kitos padidintos ir išpuoštos. Pats vyskupas kasmet vasarą lankydavo parapijas,  teikdavo Sutvirtinimo sakramentą. Per visą vyskupavimo laikotarpį jis sutvirtino 752.303 žmones, tai yra beveik visą lietuvių tautos jaunąją kartą.

Blaivybės judėjimas ir kūriniai

Žiemos mėnesiais vyskupas rašydavo knygutes, daugiausia religinio ir didaktinio turinio. Po aštuonerių metų, įgijęs didelį autoritetą dvasininkijos, liaudies ir valdžios akyse, vyskupas Valančius ryžtingai stojo į kovą su didžiausiu priešu - girtavimu. 1858 m. vyskupas žodžiais ir laiškais uoliai kvietė lietuvius prie blaivybės. Praėjus porai metų, šis darbas davė gausių vaisių. Visa Žemaičių vyskupija tapo tarsi viena didelė blaivybės draugija. Pakilo žmonių materialinė gerovė. Prasidėjus 1863 m. sukilimui, nemažas skaičius kunigų vienaip ar kitaip rėmė sukilėlius. Daug jų už tai caro valdžios buvo nubausta, nemažai ištremta į Sibirą. Vyskupas M. Valančius laikėsi pasyvaus priešinimosi pozicijos, patarė kunigams nesikišti į politiką.

Nepasitikėdama vyskupu ir norėdama kontroliuoti jo veiklą, valdžia vyskupijos centrą perkėlė į Kauną. Tačiau kaip tik čia gyvendamas, spaudos draudimo laikais vyskupas parašė ir Prūsijoje išspausdino labiausiai mėgiamas ir skaitomas „Vaikų knygelę", „Paaugusių žmonių knygelę", „Pasakojimus Antano tretininko" ir „Palangos Juzę". Iš viso vysk. M. Valančius parašė apie 70 įvairaus didaktinio pobūdžio pasakojimų, apsakymų. Jie visi parašyti žemaičių kalba, kuria liaudis ir jis pats mėgo kalbėti. Be to, vyskupas parašė dviejų dalių veikalą „Žemaičių vyskupystė", kur pateikiama nemaža medžiagos iš XV - XIX amžių krikščionybės Lietuvoje istorijos, ir kelias kitas religinio turinio knygas. Dalį jų išvertė iš lenkų kalbos. Labiausiai paplitę buvo „Živata Jėzaus Kristaus", „Živatas šventųjų", „Kantičkos arba knygos giesmių".
Kūriniai

Kūriniai

„Žemaičių vyskupystė“ (1848 m.)
„Patarlės žemaičių“ (1867 m.)
„Palangos Juzė“ (1869 m.)
Keliolika religinės paskirties knygų.

Vertingos nuorodos

postilla.mch.mii.lt
www.kretvb.lt
www.rasyk.lt
www.spaudos.lt
www.mokslai.lt

Šaltiniai

Mūsų švyturiai. Vilnius : Valst. leidybos centras, 1992

2010 11 21