Kira Katerina Daujotaitė

Kira Katerina Daujotaitė – lietuvių viena iš laisvojo, šokio pradininkių Lietuvoje, keturis dešimtmečius šokusi ir vadovavusi kolektyvui „Sonata“.

Gimė 1921 m. Vasario 12 d. Petropavlovske (Kazachija), vykstant kovai tarp raudonosios armijos ir baltagvardiečių. 1939–40 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete (prancūzų filologiją), 1939–44 mokėsi D. Nasvytytės išraiškos šokio studijoje. 1940 m. susipažino su karininku ir būsimu vyru Petru Paliuliu, už kurio ištekėjo 1941 m. birželio 14 d. Vestuvės vyko prasidėjus karui ir dėl galimo susidorojimo, vestuvėse negalėjo dalyvauti K. K. Daujotaitės tėtis Stasys Daujotas. Karui einant į pabaigą, moteris sulaukė keleto pasiūlymų emigruoti į vakarus, tačiau šių pasiūlymu nepriėmė. Nemažai moteriai teko iškęsti pasibaigus karui, kai jos vyras buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų kalėti ir penkis metus tremties. Moteris tuo metu gyveno viena, su dukrele Rima Paliulyte.

1948 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą (meninę gimnastiką). Dėstė fizinį lavinimą Kauno dailės institute (1946–48 m.) ir Kauno medicinos institute (1948–54 m.), bendradarbiavo su Kauno jaunojo žiūrovo teatru, dėstė scenos judesį ir šokį (1952–54 m.). 1944 m. įkūrė išraiškos šokio kolektyvą „Sonata“ir jam vadovavo (su pertrauka 1954–57 m.) iki pat uždarymo 1984 m. Pavyzdinis kolektyvas nuo 1947 m. priklausė Kauno profsąjungų kultūros rūmams. Moteris rodė didelė atsidavimą „Sonatos“ koletyvui, nors ir negaudavo finansavimo iš valdžios, tačiau visa grupė pati sugebėdavone tik pasisiūti drabužius, bet ir gyvuoti. Vadovaujant kolektyvui moteris nuolat jautė valdžios spaudimą, o ir pasitaikydavo atveju, kai dėl cenzūros publika neišvysdavo pasirodymo.

1954 m. savanoriškai išvyko į Norilską pas ištremtą vyrą P. Paliulį, iki 1957 m. dirbo choreografe Norilsko metalurgų klube. 1957 balandžio 11 d. susilaukė antros dukrytės Inesos Paliulytės. 1968 ir 1976 m. stažavosi profesorės G.Paluccos tarptautiniuose modernaus šokio vasaros kursuose Drezdene.

Sukūrė per 200 šokio kompozicijų, iš kurių svarbesnės

„12 mėnesių“ (P.Čaikovskio muz.), „Moterys“ (pagal J. Jakšto eil. ir J.S. Bacho muz.), Polonezas A – dur, valsas c – moll, ir kt. (F.Šopeno muz), „Zodiako ženklai“ (pagal Čiurlionio muz .ir paveikslus), „Mėnesienos sonata“, „Apasionata“ ir kt. (L.van Bethoveno muz.), „Amžinasis judėjimas“ (pagal J.Lengvinaitės paveikslus ir M.K. Čiurlionio muz.), „Kambariai“ (A. Skriabino muz.), „Mirties šokis“ (F. Listo muz.), „Rapsodija bliuzo stiliuje“ (G. Gershwino muz.), „De profundis“ (V. Bartulio muz.), šokių ciklai vaikams: „Senelės pasaka“ (pagal S. Neries eil. ), „Ledo pasaka“ ir kt.

Režisavo šokio kompozicijas televizijos filmuose, spektakliuose, 1975 m. J.Miltinio dramos teatre pastatė šokius spektakliui „Sniego karalienė“. Rašė straipsnius pedagoginėmis temomis, parengė laisvo muzikalaus judesio programą ikimokyklinio amžiaus vaikams, pedagoginių seminarų lektorė, konsultantė. Išugdė žymių choreografių (B. Letukaitę, A.Naginevičiūtę ir kt.)

Kūryba

Išraiškos šokį moteris tikina pasirinkusi dėl to, kad jai nepatiko baletas. „Buvau 8–9 metų amžiaus. Nuėjom į baletą Kauno teatre. Negaliu tuo pačiu ir žiūrėt, ir klausyt – arba žiūriu užsidengus ausis, arba klausau muzikos, nežiūrėdama į sceną. Mama klausia: ką darai? O man atrodė, kad ten visiškai nėra ryšio tarp šokio ir muzikos, labai nemuzikalu“, – įspūdžius iš baleto prisimena K.K.Daujotaitė. Privačias muzikos pamokas lankiusi Kira Katerina svajojo ne tiek apie muziką, kiek apie laisvą šokį – tokį, kokį šoko I.Duncan.

Ji apgailestauja nemačiusi gyvai šokančios Isadoros – apie ją buvo daug girdėjusi, skaičiusi, mačiusi netgi keletą įrašų. „Svajojau važiuoti šokti į Paryžių. Tačiau buvo neramūs prieškario metai. Tėvukas sako: nejaugi tu nori, kad mes liktume vienoj fronto pusėj, o tu kitoj? Pagalvojau: o jei negalėsiu grįžti į Lietuvą? Tai atbaidė mane nuo tos kelionės. Taip ir likau Kaune, Lietuvoj“, – prisimena šokio puoselėtoja. (Kauno diena)

Susyjusios biografijos

Kotryna Daujotaitė (anūkė)

Vertingos nuorodos

kauno.diena.lt
www.bernardinai.lt

2010 11 27