Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Adolfas Ramanauskas-Vanagas – lietuvių karininkas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, partizanų vadas, brigados generolas.

Jaunystė

 Šeimoje, be Adolfo, buvo sesuo Aldona ir brolis Albinas. Tėvai buvo išprusę ir iš paskutiniųjų rėmė gerai besimokantį Adolfą. 1936 m. jis baigė Lazdijų Žiburio gimnaziją, vėliau - Klaipėdos pedagoginį institutą. Mokytojauti nepradėjo, perėjo į Kauno karo mokyklą ir baigė pas­kutinę, penkioliktąją, karininkų laidą. 1940-1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje.

Partizanavimas

1945 m. balandžio 25 d. pasitraukė iš le­galaus gyvenimo. Buvo išrinktas Nemunaičio apylinkės būrio, po ke­lių dienų - kuopos vadu. 1946 m. išrinktas Merkio rinktinės vadu. 1947 m. rugsėjo 25 d. tapo Dainavos apygardos vadu. Jis stengėsi suvienyti par­tizanų būrių veiklą, sukurti partizaninio judėjimo koordinavimo centrą. 1948 m. tapo Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
Adolfas Ramanauskas turėjo didžiulį autoritetą tarp partizanų, jo pė­domis pasekė daug buvusių mokinių ir vienminčių. Labai gerbė ir gyventojai, ir kovotojai už nuoširdumą, atsidavimą laisvės kovai.

1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų su­važiavime, buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) Tarybos pirmininko ir Ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotoju. Jam suteiktas partizanų pulkininko laipsnis. Apdovanotas pirmojo laips­nio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. Ramanauskas iš tuo metu susirgusio Lietuvos vyriausiojo partizanų vado J. Zemaičio, kaip jo pavaduotojas, perė­mė LLKS Tarybos pirmininko ir Ginkluotųjų pajėgų vado pareigas.

Suėmimas ir mirtis

Nuo 1953 metų gyveno nelegaliai ir slapstėsi su šeima, žmona Birute ir dukrele Aukse. Seimą turėjo fiktyvius dokumentus ir apsi­stodavo pas patikimus žmones. Slapstydamasis parašė atsiminimų knygą „Daugel krito sūnų...“. Neturėdama pinigų šeima, užmezgė ryšį su žmo­gumi, galinčiu iškeisti J. Lukšos atvežtus dolerius. Šį žmogų pakišo sovietų saugumas. Jo kvietimu Adolfas su žmona dviračiais nuvyko į Kauną. Ten buvo suimti. Ramanauskas iš Kauno nuvežtas į Vilniaus KGB kalėjimą. Žiauriai kankintas: išdurta akis, padaryta daug žaizdų, sužaloti lyties organai. Vėliau paguldytas į Lukiškių ligoninę. Kiek vėliau gavo leidimą paskutinį kartą pasimatyti su dukrele, o 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas.

Įdomus ir jo atsiminimų knygos likimas. Rankraščio I ir II dalys buvo paslėptos Punioje pas patikimą žmogų, kur saugotos 1953-1989 m. III dalis buvo paslėpta Alytuje, kur saugota 1956-1988 m. Grupė žmonių 1989 m. prisiminimų I ir II dalis neteisėtai paskel­bė Nemuno žurnale, bandė išleisti užsienyje. Duktė tik 1992 m. išleido knygą.

Biografas.lt straipsnis

Partizanų vadovams suteiktas signatarų vardas

Vertingos nuorodos

www.genocid.lt
www.bernardinai.lt
www.vtv.lt

Literatūra

Lietuvos istorijos problemos, Vilnius, 1999