Pyras

Pyras Epyrietis (Pyrros; 319–272 m. pr. m. e.) - helenizmo laikotarpio graikų generolas. Jis buvo graikų genties molosų karalius iš Ejacidų namų, o vėliau Epyro (306-302, 297–272 m. pr. m. e.) ir Makedonijos (288-284, 273–272 m. pr. m. e.) karalius, vienas iš stipriausių ankstyvosios Romos priešų. Kai kurie mūšiai, nors ir laimėti, jam brangiai kainavo ir buvo posakio Pyro pergalė šaltinis.

Trylikametis Pyras buvo paskelbtas karaliumi ir valdė padedamas globėjo. Tačiau 302 m. p. m. e. svainis Kasandras privertė jį bėgti. Padedamas Ptolemėjo I, kurio dukterį Antigonę buvo vedęs, 297 m. p. m. e. Pyras atgavo Epyrą. Po Antigonės mirties jis vedė Lanasą. Kaip „naujasis Aleksandras", Pyras atėjo į pagalbą tarentiečiams su 25 000 karių kariuomene. 280 m. p. m. e. Pyras laimėjo prie Heraklėjos, ten pasakė ir garsiuosius savo žodžius: „Dar viena tokia pergalė, ir mes pralaimėję" (Plutarchas. Moralijos, 184 c). Apijus Klaudijus sutrukdė derybas su Pyru, ir pastarasis 275 m. p. m. e. grįžo į Graikiją. Ten jis žuvo mūšio Argo gatvėse metu.

Atsidėkodami už išvadavimą iš Demetrijo Poliorketo apsupties, 287 m. p. m. e. atėniečiai pastatė Pyrui paminklą. Kita jo statula buvo Olimpijoje. Marmurinė galva, rasta Pizonų viloje Herkulanume, yra kopija, vaizduojanti jaunatvišką valdovą su šalmu, išdabintu ąžuolo lapais. Pyras buvo laikomas vienu iš didžiausių karvedžių antikos istorijoje, todėl jis teisėtai minimas tarp žymiųjų valdovų. Ąžuolo lapai buvo Dodonos (Epyras) Dzeuso simbolis; Pyras paprastai nešiodavo tokį vainiką ant šalmo.

Šaltiniai

Hafneris Germanas, Žymūs antikos žmonės. Vilnius: Vyturys, 1987, p.221

2011 01 17