Skirmantas Valiulis

Skirmantas Valiulis (Skirmundas Jonas Valiulis) – lietuvių filologas, fotografijos, menotyrininkas daugelio įvairių publikacijų kino, fotografijos ir TV klausimais Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose autorius.

Gimė 1938 m. spalio 22 d. Gražaičiuose, Pašvitinio valsčius, Šiaulių apskritis. 1957 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą. Studijuoti pasirinko Vilniaus universitetą, Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Universitetą baigė 1965 m. raudonu diplomu. 1995 m.. Stažavosi Ohajo universitete JAV.

Darbinė karjera

1963-1967 m. mokytojavo kaimo mokyklėlėje – kaip pats sakė, ten rusus ir lenkus net septynerius metus mokė lietuvių kalbos., 1968-1970 m. – leidinio „Ekrano naujienos“ redakcijos darbuotojas. 1970-1972 m. fotografijos meno draugijos atsakingasis sekretorius, 1973-1974 m. žurnalo „Kinas“ vyriausias redaktorius. Nuo 1974 m. Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros (nuo 1991 m. – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas), Vilniau pedagoginio universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas. Skaito televizijos, kino, žurnalistikos teorijos bei praktikos kursus.

1989-1991 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas, 1990-1992 m. – Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius. Nuo 1995 m. dienraščio „Lietuvos rytas“ televizijos priedo „TV antena“ apžvalgininkas.

Daugelio įvairaus pobūdžio publikacijų kino, fotografijos ir TV klausimais Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose autorius. Įvairių konkursų žiuri narys: tarptautinio kino festivalio Lagove (Lenkija, 1994, 1995), Krokuvoje (Lenkija, 1996), keturis kartus Lietuvos TV konkurse „Ad rem“.

2001 m. kritikas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.

Kiti faktai

Įstojęs į universitetą, Skirmantas pagaliau galėjo naudotis tikros bibliotekos paslaugomis. „Tai buvo mano šventovė“, - sako kino kritikas, kiekvieną laisvą minutę į rankas imdavęs knygą. Tačiau jis pripažįsta, kad studentiški laikai niekuo nepasikeitė: „Ir mes „tūsindavomės“. Studentus apgyvendino didžiuliuose kambariuose, kiekviename po dvylika žmonių. Vieną vakarą vieno studento gimtadienis, kitą - kito, tai ir švęsdavome ištisas savaites. Atsimenu, vienas mano bendramokslis kolekcionuodavo pašto ženklus. Kai mėnesio gale neturėdavo, ką valgyti, tai pašto ženklus išmainydavo į kaimišką dešrą. Išgertuvės manęs nelabai traukdavo, mieliau susirinkdavome pas vieną draugą namie ir skaitydavome uždraustą literatūrą. O po „tūsų“ studentų bendrabutyje net ir nukentėti teko: komendantas skirdavo bausmę - be eilės plauti bendrus tualetus. Tualetai baisiai užteršti, jokių valymo priemonių neduodavo, sakydavo: „Kišk ranką, ir viskas.“ (Žmonės)

Mokytojaudamas kaimo mokyklėlėje sutiko ir savo būsimąją žmoną. Ji buvo jauna mokytoja, matematikė. Po metų pora susituokė, susilaukė atžalų, įsikūrė Vilniuje, uošvių nupirktame nuosavame name, o Skirmantas pradėjo dirbti kino žurnale: rašydavo recenzijas ir važinėdavo po Lietuvą žmonėms pristatydamas naujausius filmus. „Žiūrovų būdavo pilnos salės, tuomet visi labai domėjosi kinu“, - sako Skirmantas Valiulis.

S. Valiulis didžiavosi savo name sukurta, daugiau kaip 20000 knygų biblioteka. Vien dėl šio pomėgio Valiulių šeimai teko persikelti į erdvesnį namą, kuriame tilptų visa jo kolekcija.„Gal ir ne visos knygos perskaitytos, bet perversta ir pačiupinėta - kiekviena“, - šypsosi vyra. (Žurnalas „Žmonės“).

Žurnalui „Žmonės“ teigė, kad per keturiasdešimt dėstytojavimo metų Skirmantas Valiulis „į gyvenimą“ išleido ne vieną gabų žurnalistą. „Visokių istorijų būdavo: ir „kyšius“ man nešdavo - nepriimdavau, ir merginos trumpais sijonėliais ir dviprasmiškais pasiūlymais viliodavo - atsispirdavau. Tačiau visada buvau studentų draugas“, - sako energingasis dėstytojas.

Apie erotiką

Ar erotika lietuvių kine yra „kukli“ dėl tautai būdingo konservatyvumo?

Žinoma, ilgą laiką mūsų visuomenė buvo labai konservatyvi, ir net pasirodžius Jurgos Ivanauskaitės kūrybai, dar ilgokai teko palaukti, kol susitaikėme su tuo, kad meilė gali būti vaizduojama atvirai. Nors J. Ivanauskaitės pirmoji knyga buvo apšaukta pornografine, manau, kad būtent moterys savo kūryba atvėrė erotikai kelią į literatūrą ir kiną.

Kur, jūsų nuomone, yra riba, skirianti erotiką nuo pornografijos?

Erotika yra geismas, o pornografija yra jo irrealus vaizdavimas. (alfa.lt)


Vertingos nuorodos

www.15min.lt
www.alfa.lt
www.bernardinai.lt
www.15min.lt

2011 01 28