Hosnis Mubarakas

Metai: 1928-05-04 -
Tautybė: Egiptietis
Amžius: 20 - 21
Profesija: Politikas, Prezidentas

Hosnis Mubarakas

Hosnis Mubarakas (Hosni Mubarak) – Egipto prezidentas, šalį valdantis daugiau nei 30 m.

Gimė 1928 m. gegužės 4 d. Minufijoje, Nilo deltos provincijoje. Augo kartu su keturiais broliais, o tėvas buvo neįtakingas pareigūnas teisingumo ministerijoje. Gimtasis Hosnio Mubarako kaimas garsėjo savo mokyklomis, nes išugdė keturis ministrus. Būsimas prezidentas pagrindinę mokyklą baigė savo kaime, o vidurinę jau kaimyniniame Shibin El-Kom. Mokėsi Egipto karo ir vėliau akademijoje, kurią baigė 1950 m. Pilotavimo įgūdžius tobulino Sovietų sąjungoje.

Karinė karjera

Iš pradžių H. Mubarakas buvo pilotų instruktorius ir vadovavo karinėms oro pajėgoms per Jemeno pilietinį karą septintajame dešimtmetyje. 1967 m. tapo pilotų akademijos vadovu ir per trumpą laiką sugebėjo modernizuoti karines oro pajėgas, kurias Izraelis sunaikino per šešių dienų karą. Nepaisant to H. Mubarakas 1969 m. tapto karinių oro pajėgų štabo nariu, o 1972 m. kariuomenės vadu. Jis nemažai prisidėjo prie sėkmingo Izraelio puolimo 1973 m. .

Prezidentas

Tuometis Egipto prezidentas Muhammad Anwar El Sadat 1975 m. paskyrė Hosnį Mubaraką tapti viceprezidentu. Užėmęs šias pareigas jis aktyviai vykdė Sadato politiką ir priklausė grupei valdžios pareigūnų, kurie dalyvavo konsultacijose kartu su išlaisvinimo pajėgomis ir pasirašė taikos susitarimą su Izraeliu. 1975 m. dalyvavo misijoje Riydihe ir Damaske, kur bandė įtikinti Saudo Arabiją ir Sirija pasirašyti sutartį su Izraeliu, tačiau tuometis Sirijos prezidentas tai atsisakė padaryti.

1981 m. spalio mėnesį jam pavyko išvengė didelių sužeidimų, per islamo fundamentalistų ataką, per kurią buvo nužudytas Egipto prezidentas Sadatas. Po Sadato mirties H. Mubarakas tapo Egipto prezidentu ir iš karto pradėjo stiprinti savo valdžią, pirmiausia numalšindamas islamistų sukilėlius ir beveik 2500 vyrų pasodindamas į kalėjimą. Vykdydamas savo politiką, jis dažnai buvo kritikuojamas arabų valstybių už Izraelio pripažinimą. Siekdamas artinta arabų valstybes jis užmezgė santykius su Iraku, Saudo Arabija ir su Palestinos išlaisvinimo organizacijos lyderiu Jasiru Arafatu (Yasir Arafat) ir pateikė drąsų pasiūlymą, kuriame prašė pripažinti Izraelio teisę egzistuoti. 1987 m. buvo išrinktas antrajai kadencijai.

Prezidentavimo pradžioje Egiptas buvo beveik visiškai priklausomas nuo JAV pagalbos ir buvo priverstas remti Izraelį, tačiau vis tiek sugebėjo pagerinti santykius su Sovietų Sąjunga.

1990 m. Sadamas Huseinas (Saddam Hussein) tuometinis Irako prezidentas, pasiuntė savo armiją į mažytį Kuveitą. Tai išvydęs Egipto prezidentas nesitvėrė pykčiu ir prieš Iraką pasiuntė 45 tūkstančius karių, kurie kartu su sąjungininkais padėjo išvaduoti Kuveitą. 1993 m. jis buvo perrinktas trečiajai kadencijai, surinkęs 96,3 proc. balsų.

Prezidentaudamas sugebėjo išvengti islamistų pasikėsinimų 1992 m., 1993 m., ir 1995 m.. Po pasikėsinimų jis griežtino savo valdymą ir neretai valdžios pareigūnai užsiimdavo ir kankinimais.

1999 m. rugsėjį H. Mubarakas perrenkamas ketvirtajai kadencijai. 2000 m. jis tapo pirmuoju Egipto lyderiu nuo 1952 m., kuris apsilankė Libane. Jis taip pat dėjo nemažai pastangų sukurti taiką Artimuosiuose Rytuose, susitikinėdamas su Jasiru Arafatu ir Izraelio ministru pirmininku Ehudu Baraku. 2001 m. Egipto prezidentas į kalėjimą pasodino šimtus islamo kovotojų, apkaltinęs juos terorizmu.

2005 m jis buvo perrinktas penktajai kadencijai. Tai buvo pirmieji rinkimai, kuriuose galėjo varžytis daugiau kandidatų, nes ankstesniuose rinkimuose tai draudė Egipto konstitucija. Nors ir užtikrintai laimėjo rinkimus, tačiau juos temdė mažas rinkėjų dalyvavimas, galimi klastojimai ir politinių oponentų suėmimas. Šiuos rinkimus sukritikavo tuometis JAV prezidentas Džordžas Bušas (George Bush) ir valstybės sekretorė Kondaliza Rais (Condoleezza Rice), tačiau dėl H. Mubako atsargaus požiūrio į JAV ir Irako karą, Vašingtonas didelių sankcijų nesisėmė.

Egiptas iki demonstracijų prieš M. Mubaraką.

Valdant M. Mubarakui Egiptas garsėjo kaip labai korumpuota šalis. Atliktame tyrime, Egipto korupcijos suvokimo indeksas buvo 3,1 ir jis buvo 99 tarp 178 tyrime dalyvavusių šalių. Egipto įstatymo apribojo nevyriausybinių organizacijų, veiklą, gatvių demonstracijas, politines organizacijas, uždrausti neregistruoti finansiniai aukojimai, o valdžia esant nepaprastai padėčiai galėjo bet kada įkalinti neįtikusį pilietį.

2009 m. JAV ambasadorė Egipte Margaret Scobey išreiškė nežinomybę, kas bus prezidentu po Hosnio Mubarako pasitraukimo. Kaip pagrindinį kandidatą jis nurodė prezidento sūnų Gamal Mubarak .

Masiniai protestai

2011 m. sausio 25 d. Egipte prasidėjo antivyriausybiniai protestai. Šias demonstracijas įkvėpė Tunise įvykusi revoliucija, po kurios buvęs prezidentas Zine El Abidine Ben Ali buvo priverstas bėgti iš šalies. Egipte protestai buvo organizuojami per Facebook ir Twiterį. Valdžia siekdama malšinti protestus išjungė internetą ir mobilųjį ryšį, tačiau protestai vis tiek išplito po visą Egiptą. Sausio 27 d. Egipte buvo įvesta komendanto valanda, tačiau armija didelių veiksmų nesiėmė prieš ją pažeidinėjančius asmenis.

Kaip pranešė arabų kanalas „Al Jazeera“, vasario 1 d. įvykusiame milijoniniame mitinge dalyvavo apie 8 milijonus žmonių.