Kazimieras Simonavičius
Metai: 1600 - 1651
Tautybė: Lenkas, Lietuvis
Amžius: 17
Profesija: Išradėjas
Spausdinti
 

Kazimieras Simonavičius
Kazimieras Simonavičius

Kazimieras Simonavičius (dar gali būti pavadintas Kazimieru Semenavičius ar lenkiškai Kazimierz Siemienowicz) - artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas.

Manoma, kad gimė 1600 m. dabartiniame Raseinių rajone. Lietuvos tyrinėtojų darbuose teigiama, kad K. Simonavičius kilęs iš neturtingų „Ostoja“ herbo bajorų, gyvenusių Raseinių krašte, vadinasi, Žemaitijoje. Baltarusiai teigia, kad K. Simonavičiaus gimtinė Vitebsko krašte prie Dubraunos, o jo giminės ištakos sietinos su smulkiais rusų kilmės kunigaikštukais Semianovičiais, žinomais XIV–XVII amžiuje.

Nemažai faktų apie K. Simonavičių pateikia profesorius. Romualdas Šviedrys. Jo turimais duomenimis K. Simonavičius 1632–1633 ar 1634 m. dalyvavo mūšiuose prie Smolensko, Bialos, kur buvo naudojama artilerija. Žinoma, kad Simonavičius studijavo Vilniaus universitete. Esama žinių, kad pasižymėjusį mūšiuose Lietuvos bajorą K. Simonavičių protegavo Lenkijos kancleris J. Osolinskis (Ossolinski), kuris padėjo jam iš karaliaus Vladislovo IV Vazos (1595–1648) gauti lėšų tolesnėms studijoms Olandijoje. Olandijoje studijavo tvirtovių sutvirtinimus ir projektavo bei statė fortifikacijas. 1646 m. jis minimas kaip artilerijos inžinierius. Spėjama, kad apie 1648 m. karaliaus Vladislovo IV jis buvo paskirtas Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės karališkosios artilerijos vado pavaduotoju. Po kurio laiko vėl išvyko į Olandiją, galimas dalykas, dėl nesutarimų su savo vadu K. Arciševskiu.

1650 m. Vilniaus akademijos (universiteto) studijas baigusiųjų asmenų sąraše magistrams skirtame skyriuje yra įrašas apie tai, kad 1651 m. Kazimieras Simonavičius (Casimiry Symonowicz) sirgo ir negalėjo laikyti egzaminų. Jam leista juos laikyti namuose 1651 m. birželio 7 dieną. Tada K. Simonavičiui buvo suteiktas magistro laipsnis. Paskutinė žinia apie K. Simonavičių mus pasiekia iš 1651 m., kai jis pasirašė dedikaciją savo veikalo prancūziškame leidime. Manoma, kad tais metais jis galėjo mirti, nors tikslių duomenų nesama.

1971 m. tuometis Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams Adolfas Ivaškevičius sugebėjo išleisti Kazimiero Simonavičiaus 1650 m. Amsterdame lotynų kalba pasirodžiusio veikalo Artis Magnae Artileriae Pars prima (Didysis artilerijos menas, pirmoji dalis) trumpą ištrauką apie raketas. A. Ivaškevičius parašė leidiniui įvadą, iš lotynų į rusų kalbą išvertė Alfonsas Bielinis. Taip primintas K. Simonavičiaus įnašas į raketų kūrimo sritį.

Profesorius R. Šviedrys teigia, K. Simonavičiaus knyga buvo populiari, išversta ir į kitas Europos kalbas. Lietuvoje dažniausiai minimi jo vertimai į prancūzų (1651), vokiečių (1676), anglų ir olandų (1729) kalbas, o XX a. išversta ir į lenkų kalbą (1963, iš lotynų kalbos). Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (t. 10, p. 166, 1983 m.) tvirtina, kad buvo vertimas ir į danų kalbą, tačiau pats profesorius R. Šviedrys tokios informacijos neturi.

Simonavičius taip pat parašė veikalą apie geometriją ir kartografiją, šio veikalo rankraštis yra saugomas Londone.

K. Simonavičiaus knyga buvo apie fejerverkus?

Prof. R. Šviedrys atlikęs K. Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ priėjo prie išvados, kad knyga pirmiausiai skirta fejerverkams, o ne artilerijai. Gediminas Zemlickas iš „Mokslo Lietuva“ laikraščio paklausė:

„Kai kalbama apie fejerverkus, įsivaizduojama, kad tai nėra labai rimta inžinerijos ir technikos mokslų sritis, bent jau lyginant su artilerija?“

Profesorius Romualdas Šviedrys atsakė: „Manau, tai labai rimta sritis. Labai dažnai Europos kraštų vadovai pristigdavo lėšų patrankoms liedinti, bet beveik visada rasdavo pinigų prabangioms šventėms rengti, o kokia šventė be fejerverkų. Tas pats ir šiais laikais. Artileristai būdavo atsakingi už fejerverkus ir kitas pirotechnines priemones karaliaus, princų ar kunigaikščių dvaruose. Ko reikėjo, norint savąja švente pranokti konkurentus? Dažnai tam pasitarnaudavo įspūdingi fejerverkai, o siekiant fejerverko ugnis iškelti kuo aukščiau, buvo naudojamos raketos, taip pat ir tripakopės. Todėl K. Simonavičius savo knygoje tas fejerverkų ir kitų pirotechnikos efektų organizavimo priemones ir pateikia.“

Vertingos nuorodos

bootis.itpa.lt
www.absoluteastronomy.com
www.brown.edu
rocketry.wordpress.com

2011 03 05

Komentarai

Kolkas komentarų nėra

Komentuoti

Norėdami komentuoti turite prisijungti!

© 2009 - 2012 Biografas.lt - Sprendimas: BQ www.bq.lt