Julius Žalakevičius

Julius Žalakevičius  - lietuvių aktorius, priklausantis Cezario Graužinio grupei.

Gimė 1978 rugpjūčio 12 d.. Tėtis Mečislovo Žalakevičiaus, o jo tėčio pusbrolis buvo Vytautas Žalakevičius - lietuvių kino ir televizijos režisierius). Kai pats aktorius teigė: „Jis buvo užsiėmęs žmogus, todėl daug su juo nebendravau (su Vytautu Žalakevičiumi, - red. Pastaba). Kai buvau mažas, nesupratau, kas jis toks, o kai supratau, jo nebebuvo. 

 2003 m. Lietuvos muzikos akademijoje magistro laipsniu baigė Vlado Bagdono ir Cezario Graužinio vadovaujamą aktorių kursą. Sukūrė populiarų vaidmenį televizijos seriale „Dapkai ir Butkai”, dalyvavo tarptautiniuose kino projektuose, modernaus šokio spektakliuose. 2004 m. drauge su kitais „cezario grupės” nariais apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią metų debiutą spektaklyje „Arabiška naktis”. 

Be aktorystės, J. Žalakevičius domisi poezija.

Interviu pasakytos mintys

Jums teko laimė ir galimybė dirbti su Cezariu Graužiniu ir Oskaru Koršunovu. Kuo panašus ir kuo skiriasi darbas su šiais režisieriais?

Visi režisieriai turi viziją, yra stiprūs, panašus tas jų troškimas ką nors padaryti, noras ką nors pasiekti. Abu režisieriai, su kuriais dirbu, nebando „išrasti dviračio“ – jie turi savitą žvilgsnį, mato kitaip nei aktorius ar žiūrovas. Režisierius turi daug skaityti ir matyti, ir šie du žmonės tokie. Nemanau, kad galėčiau režisuoti, – man pritrūktų kantrybės, nes dažnai aktoriui sunku suvokti režisieriaus viziją. Repeticijų metu ir Cezaris, ir Oskaras nevykusioje scenelėje sugeba pagauti mažytį siūliuką, kurį po truputį traukia, kol ištraukiamas didelis lynas, o juo – ir visas Titanikas, vaidmuo, spektaklis. Ten būna ir istorija, ir gylis.

Kai pradėjome dirbti su Cezariu, žiūrėjome į jį kaip į žmogų, kuris... turi didelius vartus. Būna žmonės su durelėmis (čia nenoriu pasakyti nieko bloga), kiti – su mažais varteliais, o Cezaris gali atrodyti didelis, piktas ir susiraukęs... Bet taip atrodo tik tol, kol jo nepažįsti. Iš tikrųjų jis yra jautrus, švelnus ir stiprus.

Jei nebūtų šių režisierių, Lietuvos teatras būtų kitoks. Jie daro įtaką ne tik jauniems kūrėjams, bet ir savo mokytojams – vyresnės kartos režisieriams. Su jais dirbti man didelis malonumas, nes vienu metu jie dirba ir panašiai, ir skirtingai.

Jūs asmeniškai tiesioginės komunikacijos trūkumą jaučiate?

Tikiuosi, kad kada nors kompiuteris suges ir žmonės pradės bendrauti ne tik internetinėje erdvėje, bet ir gyvai susitikę ar ranka parašydami laišką. Kaip kas nori, taip tas bendrauja. Žinoma, yra žmonių, kurie sėdėdami vienas prieš kitą dar ir žinutes vienas kitam rašinėja, nes negali pasakyti tiesiai į akis. Bet tai atėjusios kartos problema, o aš – seno sukirpimo... Ne visiškai esu sugadintas. (Nusišypso.)

Vaidmenys teatre

2003 A. Šarūnas Puidokas. Patėvis. Režisierius Šarūnas Puidokas, Didysis Vilniaus teatras
2003 Kalilas. Roland Schimmelpfennig. Arabiška naktis. Režisierius Cezaris Graužinis, cezario grupė, Audronio Liugos produkcija
2004 Petručijus. William Shakespeare. Užsispyrėlės tramdymas. Režisierius Cezaris Graužinis, Valstybinis jaunimo teatras
2004 Roland Schimmelpfennig. Už geresnį pasaulį. Režisierius Cezaris Graužinis, cezario grupė, Audronio Liugos produkcija
2005 Martin Crimp. Pasikėsinimai. Režisierius Cezaris Graužinis, cezario grupė, Audronio Liugos produkcija
2005 Verchuškinas. Broliai Presniakovai. Vaidinant auką. Režisierius Oskaras Koršunovas, OKT / Vilniaus miesto teatras
2007 Cezaris Graužinis. Drąsi šalis (Lietuvos diena). Režisierius Cezaris Graužinis, cezario grupė, Audronio Liugos produkcija
2009 Cezaris Graužinis. Viskas arba nieko. Režisierius Cezaris Graužinis, cezario grupė, Menų spaustuvė
2010 Eric Emmanuel Schmitt. Bučiuoju, Oskaras. Režisierius Cezaris Graužinis, Domino teatras, cezario grupė
2010 Nutolę toliai. Pagal Pauliaus Širvio poeziją. Režisierius Cezaris Graužinis, cezario grupė

Vertingos nuorodos

www.savas.lt
www.15min.lt
www.teatrai.lt

Parengta 2011 03 13