Caras Petras I Didysis

Petras I Didysis – caro Aleksejaus ir jo antrosios žmonos Natalijos Nariškinos sūnus, Rusijos caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721 – 1725 m., visuotinai laikomas vienu žymiausiu Rusijos carų. Jo vyk­dyta pertvarkymo politika pradėjo naują Rusijos istorijos epochą.

Vaikystė ir mokslai Europoje

Petras I buvo vienintelis caro Aleksejaus Michailovičiaus bei jo antrosios žmonos Natalijos Nariškinos sūnus. Petrui dar nebuvo nė ketverių metų, kai mirė jo tėvas. Kadangi Aleksejus dar turėjo trylika vaikų su savo pirmąja žmona, prasidėjo ilga ir kartais įnirtinga kova dėl sosto paveldėjimo. Kartą jaunasis Petras net turėjo bėgti, gelbėdamas gyvy­bę.

1689 m. Rusija visu šimtmečiu buvo atsilikusi nuo Vakarų Europos. 1697— 1698 m. Petras ilgai keliavo po Vakarų Europą, ir ši kelionė lėmė jo tolimesnį valdymą. Prisidengęs pseudonimu (Piotras Michailovas), Petras sugebėjo pamatyti daug dalykų. Kurį laiką dirbo laivų dailide Rytų Indijos kompanijoje Olandijoe, karališkoje laivų statykloje Anglijoje bei studijavo šau­dymo meną Prūsijoje. Jis aplankė fabrikus, mokyklas, muziejus, arsenalus ir net pabuvojo Parlamento sesijoje Anglijoje. Trumpai tariant, jis kaip galėdamas dau­giau sužinojo apie Vakarų kultūrą, mokslą, pramonę bei valdymo meną.

Pertvarkymai Rusijoje

1698 m. Petras grįžo į Rusiją ir ėmėsi toli siekiančių reformų, skirtų moder­nizuoti bei vakarietizuoti Rusijos valstybę. Kad paskatintų vakarietiškų techno­logijų ir technikos įvedimą, Petras atsivežė į Rusiją daug specialistų, o daug jaunų rusų išsiuntė studijuoti į Vakarus. Petras skatino pramonės bei komercijos vystymąsi, jam valdant augo miestai bei biurgerių įtakingumas. Petro iniciatyva buvo pastatytas pirmasis didelis Rusijos laivynas. Pagal vakarietišką modelį buvo pertvarkyta armija — kariai gavo uniformas bei mo­dernius ginklus, buvo įvestas vakarietiškas karinis muštras. reformuota Rusijos pilietinė administracija.

Pertvarkymai buvo juntami socialinėje srityje. Petras I išleido įsakymą nu­sikirpti barzdas, nors vėliau jį pakeitė, savo dvariškiams liepė rengtis va­karietiškai, skatino rūkyti ir gerti kavą. Nors tuo metu daugelis jo įsakymų susi­laukdavo stipraus pasipriešinimo, ilgainiui ši politika lėmė Rusijos aristokrati­jos vakarietiškų manierų bei kultūros išsivystymą. Rusijos ortodoksų bažnyčią Petras laikė atsilikusia ir re­akcinga jėga. Petrui pavyko iš dalies reorganizuoti ortodoksų bažnyčią ir ją kon­troliuoti. Jis steigė Rusijoje pasaulietines mokyklas ir skatino mokslo vysty­mąsi. Jis įvedė Julijaus kalendorių ir modernizavo rusų abėcėlę. Jam valdant Rusijoje buvo įkurtas pirmasis laikraštis.

Užsienio politika ir karai

Petro I užsienio politika turėjo svarbių pasekmių ateityje. Jo vadovaujama Rusija dalyvavo karuose su Turkija pietuose bei Švedija šiaurėje. Kare su Turkija jam iš pradžių sekėsi — 1696 m. buvo užkariautas Azovo uostas, ir Rusija gavo priėjimą prie Juodosios jūros. Tačiau vėliau turkai pradėjo imti viršų, ir 1711 m. jis turėjo grąžinti Azovą tur­kams.

Kare su švedais įvykių seka buvo beveik visiškai priešinga — iš pradžių rusams nesisekė, bet galiausiai jie laimėjo. 1700 m. kare su švedais Ru­sija susijungė su Danija bei Saksonija, stipriomis to meto karinėmis pajėgomis. Abiejų Tautų Respublika (ATR) vėliau taip pat paskelbė karą Švedijai. Narvos mūšyje 1700 m. rusų pajėgos buvo sutriuškintos. Po šio mūšio Švedijos karalius nukreipė dėmesį į kitus priešus. Tuo metu Petras I atstatė Rusijos armiją. Galiausiai karas tarp Rusi­jos ir Švedijos išsisprendė Poltavoje, kur 1709 m. švedų armija buvo visiškai sumušta.

Sankt Peterburgo įkūrimas

Šis karas Rusijai leido prisijungti naujų teritorijų, kurios apytikriai sutapo su šiandienine Estija, Latvija ir nemaža sritimi prie Suomijos. Nors užkariauta teritorija buvo nedidelė, ji tapo svarbi, nes atvėrė Rusijai priėjimą prie Baltijos jūros, taigi tapo Petro I "langu į Europą". Ant Nevos upės kranto, iš švedų užkariautoje žemėje, Petras pastatė naują miestą, Sankt Peterburgą. 1712 m. sostinę iš Maskvos jis perkėlė ten. Taip Sankt Peterburgas tapo svarbiu Rusijos ir Vakarų Euro­pos bendradarbiavimo tašku.

Įvairios Petro reformos bei užsienio karai, žinoma, buvo labai brangūs ir neišvengiamai lėmė mokesčių augimą. Dideli mokesčiai ir reformos pykdė dau­gelį rusų — buvo kilę keli maištai, kuriuos Petras žiauriai numalšino. Nors savo laikais jis turėjo daug oponentų, šiandien ir Rusijos, ir Vakarų istorikai sutinka, kad Petras buvo žymiausias iš Rusijos carų.

Petro I charakteristika

Net savo išvaizda Petras atrodė įspūdingai. Jis buvo aukštas (mažiausiai 2,10 cm ūgio), stiprus, gražus ir energingas. Buvo kupinas aukštų polėkių ir tai­kus, nors jo humoras dažnai būdavo gana žiaurus. Kartais daug gerdavo. Be sa­vo politinių ir karinių sugebėjimų, Petras studijavo dailidės amatą, spausdinimo meną, navigaciją bei laivų statybą.

Vedybinis gyvenimas

Petras buvo du kartus vedęs. Savo pirmąją žmoną Eudoksiją jis vedė septy­niolikos metų. Kartu jie išgyveno vos savaitę. Dvidešimt šešerių metų jis išsiun­tė ją į vienuolyną. 1712 m. jis su ja išsiskyrė ir vedė kitą moterį, Kateriną. Su savo pirmąja žmona Petras turėjo sūnų Aleksą; tačiau jo santykiai su sūnumi buvo blogi. 1718 m. Aleksas buvo apkaltintas sąmokslu prieš Petrą, suimtas ir kankintas. Jis mirė kalėjime. Pats Petras mirė Sankt Peterburge 1725 m. pradžioje, sulaukęs penkiasdešimt dvejų metų. Jį pakeitė našlė Katerina. Petras reikšmingas dėl to, kad dviem šimtmečiais anksčiau suprato šalies modernizavimo svarbą. Petro įžvalgumo dėka, Rusija, kuri tuo metu buvo labai atsilikusi šalis, sugebėjo išsiveržti į priekį ir pralenkti daugelį pasaulio šalių.

Vertingos nuorodos

www.mokslai.lt
arzinai.lt

Šaltiniai

Maiklas H. Hartas, 100 įtakingiasių asmenybių pasaulio istorijoje, Kaunas, 1998, p. 347-350