Samuelis Boguslavas Chilinskis -XVII a. viduryje buvo užsimojęs išleisti bibliją lietuvių kalba.
Gimė apie 1632 m. Šventežeryje, kur jo tėvas buvo kunigas. Studijavo Olandijoje, vėliau Anglijoje. Londone 1657 m. ėmė versti bibliją. Per trejus metus vertimą baigė ir 1660 m. pradėjo spausdinti. Dalį išspausdinęs, 1661 m. sugrįžo į Lietuvą, kartu parsiveždamas spaudinį su rankraščiais. Lietuvos reformatai biblijos vertimą priėmė džiaugdamiesi. Tačiau komisija, tikrinusi vertimą, buvo nepatenkinta, nes jame rado daug trūkumų, klaidų, ir spausdinimą 1662 m. sulaikė. Lietuvoje buvo imta rengti naują biblijos vertimą, ir tam reikalui iš Prūsijos buvo atgabentas J. Bretkūno biblijos vertimo rankraštis. S. B. Chilinskis dar norėjo įtikinti reformatų sinodą, kad jo išverstą bibliją spausdintų, bet niekas jo neparėmė.
Jis mirė 1668 m. Londone dideliame skurde, nebaigęs užsimoto didelio darbo. Jo išspausdintos biblijos (Senojo testamento dalies) egzemplioriai buvo panaudoti kaip makulatūra. Iki antrojo pasaulinio karo buvo išlikę tik trys spausdintosios dalies egzemplioriai — vienas Leningrade, kitas Berlyne ir trečias Londone. Šiuo metu težinomas tik Londono egzempliorius. Britų muziejuje Londone saugomas ir vienintelis nepilnas vertimo rankraštis — Naujasis testamentas. Jo transliteruotą tekstą 1958 m. išleido Poznanėje J. Otrembskis, o indeksą 1964 m. paskelbė Č. Kudzinovskis. Lietuvoje yra tik rankraščio fotokopija. Apskritai, Chilinskio biblijos vertimas buvo sukėlęs didelį susidomėjimą, apie jį prirašyta daug literatūros20. XIX a. pradžioje (1831 m.) Jurgis Plioteris parašė studiją lietuvių kalba ,,Trumpa žinia apie tą išdavimą lietuviškos biblijos Londone". S. B. Chilinskio vertimas buvo skubotas, todėl negalėjo būti tobulas. Versdamas jis daug kur pasidavė lenkiško teksto įtakai, tiek žodyne, tiek sintaksėj neišvengė svetimybių, nors apskritai jo vertimo kalba geresnė už M. Petkevičiaus ar J. Morkūno leidinių kalbą.
Vėliau Lietuvos reformatai nieko reikšmingo neišleido, tik perspausdinėjo „Knygą nobažnystės". 1701 m. drauge su Prūsijos protestantais jie dar parūpino „Naują testamentą".
Vertingos nuorodos
www.ref.lt
kazkas.kobra.ktu.lt
Literatūra
Jurgis Lebedys „Senoji lietuvių literatūra“ 1977 m.
2011 04 11
Kolkas komentarų nėra
Norėdami komentuoti turite prisijungti!



