Juozas Miltinis

Juozas Miltinis - lietuvių teatro režisierius ir aktorius.

Gimė 1907 m. rugsėjo 3 d. Mažeikių apskrityje, Akmenėje. 1913 m. šeima persikėlė gyventi į Ramoniškes. Vaikystės vasaros prabėgo piemenaujant. 1920 m. Gyvoliuose, Grybauskų dvare įsteigtoje mokykloje pradėjo lankyti ketvirtąjį skyrių, 1922 – 1925 m. mokėsi Viekšnių progimnazijoje, 1926 – 1927 m. Kaune, Jėzuitų gimnazijoje. Dvidešimtmetis J. Miltinis grįžo į Viekšnius, dirbo Viekšnių valsčiaus raštininku ir privačiai išėjo visą gimnazijos kursą. 1928 m. vėl išvyko į Kauną ir iki 1931 m. lankė Vaidybos mokyklą prie Valstybės teatro. Čia prasidėjo pirmieji aktoriaus bandymai profesionalioje scenoje. 1928 m. pirmą kartą išėjo į sceną: statistas Dž. Verdžio (Giuseppe Verdi) operoje „Aida“. 1931 m. baigė Vaidybos mokyklą ir buvo paskirtas į Šiaulių dramos teatrą, kur dirbo iki 1932 m. Tais pačiais metais išvyko į Prancūziją. Paryžiuje lankė Luvro meno mokyklą, klausėsi paskaitų Sorbonos universitete, 1933 – 1936 m. mokėsi Šarlio Diuleno (Charles Dullin) vaidybos studijoje kartu su Žanu Vilaru (Jean Vilar), Žanu Lui Baro (Jean Louis Barrault), Rožė Blenu (Roger Blin), Žanu Dastė (Jean Dasté), vaidino Pathé Nathan kino studijos sukurtuose filmuose „Jaunystė“ (rež. Marc Allégret), „Po blyškiu Vakarų dangumi“(rež. Marc Allégret), „Caro tarnyboje“ (rež. Pierre Billon), „Helena“ (rež. Jean Benoît – Lévy, Marie Epstein), taip pat Kapucinų bulvaro teatre.

1937 m. Juozas Miltinis trumpam sugrįžo į Kauną. 1938 – 1939 m. dirbo„Naujojoje Romuvoje“ kartu su poetu, publicist Viktoru alekna. J. Miltinis buvo teatro kritikas. 1938 m. remiamas privačių asmenų, išvyko į Londoną, kur lankė teatrus, mokėsi kalbos. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir iki 1940 m. vadovavo Kauno Darbo rūmų teatro studijai. 1940 m . LTSR švietimo liaudies komisaras Antanas Venclova pasirašė įsakymą, kuriuo leido Jonui Sakui įkurti ir vadovauti dramos teatrui Panevėžyje. 1940 m. gruodžio 1 d. Juozas Miltinis, sėkmingai įveikęs režisierių atranką, atvyko į Panevėžį su grupe aktorių, priklausiusių Kauno Darbo rūmų teatro studijai. Ir galiausiai Panevėžyje buvo įkurtas teatras (dabar Juozo Miltinio dramos teatras). Panevėžio dramos teatre J. Miltinis dirbo meno vadovu, vyriausiuoju režisieriumi, vaidybos studijos vadovu iki 1980 m. rugsėjo (su pertrauka 1954 – 1959 m., tada buvo pašalintas iš teatro ir dirbo Lietuvos kino studijos dubliažo režisieriumi, aktoriumi). 1953 - 1968 nusifilmavo penkiuose Lietuvos kino studijos vaidybiniuose filmuose.

Pati asmenybė

Juozas Miltinis, vertinęs estetiką ir turėjęs išlavintą skonį daiktams, turtų nekaupė. Svarbiausiu ir vertingiausiu turtu jis vis dėlto laikė knygas ir paveikslus, kuriuos dažniausiai gaudavo dovanų iš savo draugų ir pažįstamų. J. Miltinio namuose galima pamatyti Adomo Galdiko, Vytauto Kazimiero Jonyno, Algimanto Mikėno paveikslų, keletą paties režisieriaus portretų. „Duokite man dažų, aš parodysiu, kaip mane piešti“, – kartą pasakė J. Miltinis. Nors dailininko duona režisieriaus rimčiau nesudomino, viešnagės Paryžiuje metu lankyti dailės istorijos kursai Luvre rodo, jog J. Miltinis buvo visapusiškai išsilavinusi asmenybė. (Žurnalas IQ).

Taip pat J. Miltinis turėjo savo asmeninę biblioteką, kurioje gulėjo daugiau nei 3500 knygų, 18 kalbomis ir tik 200 lietuvių kalba. J. Miltinis buvo neišskiriamas ne tik su škotų terjeru Arieliu, ištikimu gastrolių palydovu (kurio antrininko rinkimai visai neseniai vykę Panevėžyje), bet ir su mažais, vos į delną telpančiais užsienio kalbų žodynėliais, kuriuos mėgdavęs skaityti net repeticijų metu, pasiėmęs tokį pat nedidelį didinamąjį stiklą. (Žurnalas IQ)

Kūryba ir apdovanojimai

Juozas Miltinis kūrė intelektualų, filosofinį teatrą, režisavo apie 80 spektaklių. Režisieriaus repertuare, šalia kitų pastatymų rikiavosi ir tie spektakliai, kurie ne vieną dešimtmetį garsino Panevėžio teatrą: Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) „Makbetas“, Antono Čechovo (Антон Чехов), „Ivanovas“, Volfgango Borcherto (Wolfgang Borchert) „Lauke už durų“, Sofoklio (Σοφοκλη) „Edipas karalius“, „Augusto Strindbergo (August Strindberg) „Mirties šokis“, H. Ibseno (Henrik Ibsen) „Heda Gabler“, A. Milerio (Arthur Miller) „Komivojažerio mirtis“ ir kiti. Išugdė talentingų aktorių: Donatą Banionį, Bronių Babkauską, Joną Alekną, Gediminą Karką, Kazį Vitkų, Algimantą Masiulį, Stasį Petronaitį, Reginą Zdanavičiūtę, Eugeniją Šulgaitę ir daugelį kitų. 1948 m. J. Miltiniui suteiktas LTSR nusipelniusio artisto vardas, 1965 m. LTSR liaudies artisto vardas, 1973 m. TSRS liaudies artisto vardas.

1980 m. suteiktas Panevėžio Garbės piliečio vardas. Jau po mirties, 1995-aisiais, režisieriaus nuopelnai Prancūzijos Respublikos vyriausybės įvertinti, suteikiant Meno ir literatūros ordino riterio vardą. J. Miltinis mirė 1994 m. liepos 13 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos g. Antkapinis paminklas sukurtas Juozo Šlivinsko ir Algimanto Mikėno.

Įdomus faktai

Kaipt poetas Viktoras Alekna susipažino su J. Miltiniu:
"Su J. Miltiniu susipažinome dar tarpukariu ir būtent Naujosios Romuvos redakcijoje, kur J. Miltinis buvo pradėjęs dirbti. Jau metus laiko mokytojavau Raseiniuose, kartą atvykau į Kauną ir mes redakcijoje susitikome. Susitikdavome ir sekmadieniais, kartu eidavome svečiuotis pas pažįstamus.

Susitinku jį sekmadienį Laisvės alėjoje kartu su Alfonsu Keliuočiu. Tai kur einam? Einam pas aktorę Oną Kurmytę. Buvo garsi dramos artistė. Visi trys ir nusirioglinome. Labai įstabus vaizdas, kurį pamačiau. B. Kurmytė rengė pietus, tai J. Miltinis tuojau pat pas ją į virtuvę – padėti virti balandėlių. Mudu su Alfonsu susėdome ir kalbamės su suaugusiomis Kurmytės ir jos vyro Mazurkevičiaus dukromis. Iš virtuvės įeina J. Miltinis: Tuojau bus balandėliai. O Kurmytė: Dar reikia palaukti, patikrinti, ar išvirę. Įsikando į balandėlį, J. Miltinis iš kito galo. Vaizdas kaip šiandien prieš akis. Mane, jauną žmogų, šokiravo. Kaip čia dabar yra, lūpas suglaudę, o čia pat vyras sėdi ir dukros. Komediantai. Tokios bendravimo manieros man atrodė labai keistai. Kauno šviesuomenėje dar nelabai buvau pratęs gyventi, retai tekdavo pakliūti į tokią vadinamąją kultūringų žmonių apsuptį. Tačiau kiti neėmė į galvą, buvo pripratę prie artistų triukų."

Vertingos nuorodos

miltinio-teatras.lt
www.lms.lt
iq.lt/kultura
www.miltinis.lt

Literatūra

MOKSLO LIETUVA Nr 17 (263) 2002 m. spalio 3 – 23 d.

2011 05 07