Denas Braunas (Dan Brown)

Dan Brown (Denas Braunas) - amerikiečių detektyvinių bestselerių rašytojas. Išgarsėjo parašęs „Da Vinčio kodas“, kuris katalikiškame pasaulyje buvo sutiktas nevienareikšmiškai. Jo kūriniai buvo išversti į daugybę pasaulio kalbų ir pačiam rašytojui atnešė nemažus turtų. Savo kūriniuose jis pateikia išgalvoto veikėjo Roberto Lengdono Harvardo ikonografijos ir religinio meno profesorius tyrimus.

Dan Brown gimė 1964 m. birželio 22 d. Ekseteryje, Niuhemšyre matematikos profesoriaus Richard G. Brown ir profesionalios sakralinės muzikos atlikėjos Constance šeimoje ir buvo vyriausias vaikas šeimoje. Abu tėvai taip pat buvo dainininkai, muzikantai bažnyčios chore, o motina dar net grojo vargonais. Pates Denas buvo auginamas kaip Episkopalinės bažnyčios narys.

„Šį vakarą mes su fiziniu pasauliu. Jį ignoruodami, pademonstruotume tik kvailą ir beprasmį išdidumą. Išdidumas ir tradicijos negali būti iškelti aukščiau už pavojų“

Nuo pat vaikystės D.Brown mėgo įvairius simbolius, šifrus, matematiką, muziką ir kalbas. Praleisdavo valandų valandas spręsdamas kryžiažodžius ir galvosūkius. Su savo broliais dalyvaudavo sudėtingose lobio ieškojimuose, kuriuos sugalvodavo tėvų gimimo dienos progą ir per šventes. Per Šv.Kalėdas jis neieškodavo dovanų po eglute, o bandydavo jas ieškoti pagal lobio žemėlapį. Šie pomėgiai atsispindi rašytojo kūryboje.

Po baigimo Phillips Ekseteris akademijos, mokslus tęsė Amhersto kolegijoje, kur buvo Psi Ipsilon brolijos narys. Studijavo anglų ir ispanų kalbą, o laisvalaikiu žaidė skvošą, dainavo Amhersto Glee klube ir mėgdavo rašyti. Po Amhersto koledžo baigimo gyveno Los Angele ir siekdamas užsidirbti mokė ispanų kalbos vietinėje mokykloje. Mokytojaudamas susipažino Blythe Newlon, kuri buvo dvylika metų už jį vyresnė ir buvo darbuotoja Dainų rašytojų akademijos. Santykiai vystėsi ir naujoji ledi jį pastūmėjo siekti muzikinės karjeros. 

Dan Brown talentu niekas neabejojo, tačiau nors ir jam pavyko išleisti keturis kompaktinius disku, jie populiarumo nesulaukė. 1993 m. atostogaudamas Taityje perskaitė Sidney Sheldon romaną Paskutinės dienos konspiraciją „The Doomsday Conspiracy“ ir šis kūrinys įkvėpė tapti rašytoju.

„Aš baigiau knygą ir pagalvojau. Ei, aš galiu tai padaryt.“

Skaitmeninė tvirtovė

Grįžęs iš atostogų pradėjo rašyti „Skaitmeninę tvirtovė“, kuri buvo užbaigta 1998 m. Jo žmona, Blythe reklamuodama knygą padarė daugiau nei pats rašytojas. Ji aktyviai rašė pranešimus spaudai, organizavo interviu, bei dalyvavimą pokalbių laidose. Siužetas: Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) – tai itin įslaptinta, daugybę milijardų dolerių valstybei kainuojanti organizacija, apie kurios egzistavimą iki šiol žinojo mažiau nei trys procentai amerikiečių.

Dabar toji Nacionalinė saugumo agentūra laikoma įkaite... ne šautuvais ar bombomis, bet kodu, tokiu išmoningai sudėtingu, kad paskelbtas jis suparalyžiuotų visą Jungtinių Valstijų žvalgybos veiklą. Kai pats slapčiausias NSA technologijos stebuklas – dešifravimo mašina susiduria su mįslinguoju kodu, kurio niekaip nepajėgia įveikti, agentūros vadovybė išsikviečia savo vyriausiąją. Iš pradžių šis kūrinys buvo parduodas daugiau nei dešimt tūkstančių tiražu.

Da Vinčio kodas

Dan Brown šį kūrinį išleido 2003 m. ir jis iškarto tapo bestseleriu. New York Times sudarytame savaitės perkamiausių knygų sąraše „Da Vinčio kodas“ rikiavosi pirmoje vietoje, pačią pirmą pasirodymo savaitę. 2009 m. buvo parduoda 81 milijonas rašytojo knygų. „D aVinčio kodo“ sėkmė padėdino ir prieš tai leistų knygų pardavimus. „The Times“ žurnalas pajamas iš Da Vinčio kodo įvertino 250 milijonų JAV dolerių.

Siužetas: Viešėdamas Paryžiuje simbolių tyrinėtojas Robertas Lengdonas iš Harvardo universiteto sulaukia netikėto naktinio skambučio. Muziejuje nužudytas pagyvenęs Luvro kuratorius, o šalia jo kūno rastas keistas šifras. Lengdonas ir talentinga kriptologė Sofi Nevė sprendžia painias mįsles; juos pribloškia Da Vinčio darbuose atrastos paslėptos užuominos, kurias mato visi, tačiau jų prasmę tapytojas sumaniai įslaptino. 

Uždanga tarsi pakyla Lengdonui atskleidus neabejotiną tiesą – velionis kuratorius buvo Siono vienuolyno narys; Siono vienuolynas – slapta draugija, kurios nariai kažkada buvo seras Izaokas Niutonas, Botičelis, Viktoras Hugo ir Da Vinčis. Lengdonas nujaučia, kad jie gali atskleisti kvapą gniaužiančią istorinę paslaptį, apie kurią jau seniai sklando gandai, tik, deja, ji kelia didžiulį pavojų. Jeigu jiems nepavyks iššifruoti painios mįslės, vienuolyno paslaptis – sensacinga senoji tiesa – bus amžinai prarasta.

Protestai

Protestai dėl „Da Vinčio kodo“ , ypač dėl filmo, buvo surengti daugelyje katalikiškų šalių. Dvasininkai, politikai ir net Vatikanas išreiškė pasipiktiną pasirodžiusi. Reaguodami į tai „Katalikų pasaulio leidiniai“ pristatė knygą „Da Vinčio apgaulė. 100 klausimų apie knygos „Da Vinčio kodas“ faktus ir prasimanymus“.

Didžiojoje Britanijoje atlikta knygą skaičiusių žmonių apklausa parodė, kad jų pasitikėjimas Bažnyčia gerokai sumažėjo. Kaip ten bebūtų sukelti protestai ne tai, kad nesutrukdė filmų premjerai, bet ir padidino lankomumą bei Dan Brown knygų pardavimus.

Knygų ekranizacija

Kaip tampa įprasta Jungtinėse Amerikos valstijose, populiariausios knygos yra ekranizuojamos. Pirmasis filmas pagal Dan Brown trilerį „Da Vičnio kodas“ pasirodė 2006 m. Filmą režisavo Ronas Howardas, o pagrindinius vaidmenis atliko Tomas Henksas (Tom Hanks), Audrey Tautou, Ian McKellen, Jean Reno, Paul Bettany. Kita ekranizacija buvo „Angelų ir demonų“, kuri pasirodė 2009 m. Kūrėjai žada, kad bus ekranizuoti visi Dan Brown darbai.

Bibliografija

1998 m. „Skaitmeninė tvirtovė“ (Digital Fortress).
2000 m. „Angelai ir demonai“ (Angels and Demons)
2001 m. „Meteoritas“ (Deception Point
2003 m. „Da Vinčio kodas“ (The Da Vinci Code)
2009 m. „Prarastas raktas“ (The Lost Symbol)

CD

Perspective, 1990 m., Dalliance. Music CD
Dan Brown, 1993 m., DBG Records
Angels & Demons, 1994 m., DBG Records
Musica Animalia, 2003 m.

Vertingos nuorodos

kauno.diena.lt
www.kine.lt
www.danbrown.com
www.imdb.com
worldcat.org
www.kabutes.lt
blog.lrytas.lt

Parengė Valdas Kiziūnas