Feliksas Dzeržinskis

Feliksas Dzeržinskis (rus. Феликс Эдмундович Дзержинский) - rusų komunistų politinis veikėjas. Taip pat revoliucinio judėjimo Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje, TSRS valstybinis ir partinis veikėjas, garsėjas žiaurumu.

Gimė 1877 rugsėjo 11 d. Minsko srityje, Dabartinė Baltarusija, smulkių lenkų bajorų šeimoje. 1895 m. įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją, kurį laiką bendradarbiavo ir su lietuviais socialdemokratais (Andriumi Domaševičiumi ir kitais). Įrengė Vilniuje nelegalią spaustuvę, 1897 m. leido Kaune nelegalų laikraštį Kowienski Robotnik (Kauno darbininkas), , spausdino revoliucinius atsišaukimus

1897 m. buvo suimtas ir po metų ištremtas į Viatkos guberniją. 1899 mpabėgęs, atvyko į Varšuvą, dalyvavo socialdemokratų organizacijų atkūrime. 1900 vėl suimtas ir antrą kartą 1902 m. ištremtas į Sibirą. 1902 m. pabėgo, grįžo į Varšuvą, kur dalyvavo Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratijos (LKLSD) IV suvažiavime Berlyne (1903 m.). Nusprendus LKLSD sujungti su RSDDP (Rusijos socialdemokratų darbininkų partija) , išrinko F.Dzeržinskį į partijos vyriausiąją valdybą. RSDDP IV (jungtiniame) suvažiavime (1906 m.) Dzeržinskis susitiko su V. Leninu ir vėliau suvažiavime LKLSD įsijungė į RSDDP, o F. Dzeržinskis išrinktas CK nariu. 1905 vadovavo didelei Gegužės pirmosios demonstracijai Varšuvoje. 1905 m. liepą suimtas. Spalio mėn. amnestuotas, dirbo partinį darbą Peterburge, Varšuvoje.

RSDDP V suvažiavime (1907 m.) už akių išrinktas CK nariu. 1907 gegužę už užstatą paleistas iš kalėjimo. 1908 m. balandį vėl suimtas ir iki gyvos galvos ištremtas į Sibirą. 1909 m. eilinį kartą pabėgo ir grįžęs dirbo (1910-1912 m.) Varšuvos, Čenstochovos ir Dombrova Gurničio anglių baseino partinėse organizacijose.

1911 Paryžiuje dalyvavo Lenino sušauktame užsienyje gyvenančių RSDDP CK narių pasitarime. 1912-1916 m. du kartus nuteistas katorgai, tačiau paleistas po Vasario revoliucijos (1917 m.)

Biografas.lt žodynas: (Vasario revoliucija – 1917 m. pirmasis Rusijos revoliucijos etapas, kurio metu buvo nuversta Pirmojo pasaulinio karo susilpninta caro valdžia ir pats caras Nikolajus II.)

Tais pačiais metais dalyvavo RSDDP(b) VII (balandžio) konferencijoje ir VI suvažiavime, išrinktas CK nariu. Per Spalio revoliuciją partijos centro, kuris vadovavo ginkluotas sukilimui, narys, vienas Spalio ginkluotojo sukilimo organizatorių; vadovavo ryšiams tarp Smolno ir sukilėlių būrių. Dalyvavo Tarybų II suvažiavime, ten pasakė kalbą Lenkijos ir Lietuvos socialdemokratijos vardu, išrinktas į Rusijos Centro Vykdomąjį Komitetą (RCVK) ir jo prezidiumą. 1917 m. paskirtas Visos Rusijos ypatingosios komisijos pirmininku, nuo 1921 m. dar ir susisiekimo liaudies komisaru. Vadovavo daugelio antitarybinių sąmokslų, maištų atskleidimui ir malšinimui. Nuo 1918 m. VKP(b) ČK narys, nuo 1924 m.m. kandidatas į ČK Politinio biuro narius ir Komisijos V. Lenino atminimui įamžinti pirmininkas. 

Biografas.lt žodynas: (ČK (rus. ЧК, sutrumpinimas iš rus. Всероссийская чрезвычайная комиссия по борьбе с контрреволюцией и саботажем при Совете Народных Коммисаров − Visos Rusijos Ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucija ir sabotažu prie Liaudies komisarų tarybos) buvo kelis kartus pervadinta (GPU, NKVD, KGB ir pan.). Felikso Dzeržinskio įpėdiniai Genrichas Jagoda, Nikolajus Ježovas, Lavrentijus Berija ir kiti tęsė jo veiklą, teroro užmoju kai kada net pranokdami pirmtaką.)

1920 m. gruodžio mėnesį ČK turėjo 70 000 darbuotojų.) ČK pradėjo „raudonąjį terorą" - tūkstančiais, nesilaikydama jokių teisėtumo ar žmoniškumo principų, naikino bolševikų priešininkus.

1920 m. vasarą buvo Laikinojo revoliucinio Lenkijos komiteto (Bialistoke) narys. Nuo 1921 m. pradžios RCVK komisijos vaikų gyvenimui pagerinti pirmininkas. Dalis istorikų mano, kad būtent užimdamas pastarąsias pareigas, jis išgelbėjo daugybę žmonių nuo bado. 1924-1926 Aukščiausiosios liaudies ūkio tarybos pirmininkas.

Faktai

SSRS okupuotoje Lietuvoje, kaip Rusijoje ir kitur, buvo skatinamas Dzeržinskio („geležinio Felikso") kultas. Vilniuje (Paupio g. 26) veikė Dzeržinskio namas-muziejus, Vilniaus universitete (Dzeržinskio laikų gimnazijoje) jam buvo įrengta memorialinė lenta, Kalvarijų gatvė vadinosi Felikso Dzeržinskio vardu. Šiandien Dzeržinskis prisimenamas kaip komunistinės totalitarizmo atmainos nusikaltimų simbolis.

1991 m. rugpjūčio mėnesį minia nuvertė Dzeržinskio paminklą Maskvoje. Tai ženklino totalitarinės ideologijos ir praktikos žlugimą Rusijoje bei nuo jos priklausiusiose šalyse.2006 m. Minske, Karo akademijos teritorijoje, atidengtas paminklas Feliksui Dzeržinskiui, beveik tiksli Maskvos Lubiankos aikštėje stovėjusio paminklo kopija.

Felikso Dzeržinskio skultūrą galima pamatyti Grūto parke, Druskininkuose. (Autorius D. Merkūrovas).



Vertingos nuorodos

www.delfi.lt
www.komunizmas.org
www.aidas.lt

Literatūra

Tomas Venclova "Vilniaus vardai" 2006 m.

Parengta 2011 08 20